Seime pristatytas informacinės gynybos įstatymų paketas, kuriuo siūloma dezinformaciją prilyginti nusikaltimui – už jos kūrimą ir skleidimą numatyti administracinę ar net baudžiamąją atsakomybę. Įstatymo rengėjai argumentuoja, kad informaciniame kare Lietuva gynybai vis dar nepasiruošusi. Priešiškos valstybės išnaudoja socialinius tinklus, SIM „spiečius“, dirbtinį intelektą ir vietinius skleidėjus, o mūsų tarnybos veikia teisinio vakuumo sąlygomis. Kaip suderinti kovą su melu, propagandos grėsmes ir žodžio laisvės apsaugą – LRT KLASIKA laidoje „Pakeliui su klasika“ diskutuoja Seimo narė bei įstatymų paketo autorė Daiva Ulbinaitė ir dezinformacijos ekspertas, daktaras Nerijus Maliukevičius.
– Ponia Ulbinaite, teigiate, kad dezinformacija yra nusikaltimas, kuris turi būti kriminalizuotas. Kaip užtikrinsite, kad šios nuostatos netaps priemone riboti aštrią kritiką?
– Ne aš teigiu, kad dezinformacija yra nusikaltimas – tokia nuostata yra įtvirtinta mūsų Konstitucijoje. Visi pripažįsta, kad gyvename informacinio karo sąlygomis. Tačiau mes neturime apibrėžties, kokią dezinformaciją laikysime nusikaltimu. Dabartinė apibrėžtis neaiški – viešai paskleista melaginga informacija, tačiau egzistuoja įvairios melo rūšys. Turime susitarti, už kokios informacijos skleidimą taikysime baudžiamąją atsakomybę. Todėl siūlau ne vieną įstatymų paketą, sisteminį požiūrį, aptartą su teisės ir kovos su dezinformacija ekspertais.
Ne aš teigiu, kad dezinformacija yra nusikaltimas – tokia nuostata yra įtvirtinta mūsų Konstitucijoje.
Daiva Ulbinaitė
– Kokią informaciją galime vadinti dezinformacija?
– Dabartinė apibrėžtis skamba taip: „Dezinformacija yra tyčia kuriama, teikiama, skleidžiama ar platinama melaginga informacija, kuria siekiama apgauti visuomenę, paveikti Seimo, Prezidento, savivaldybių tarybų, Europos parlamento rinkimus, referendumus, pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, Konstitucinei santvarkai, viešajai tvarkai ar kitiems svarbiems visuomenės interesams.“ Ši apibrėžtis yra aptarta su Vilniaus universiteto teisininkais, užsienio šalių ekspertais ir visi sutinka, kad radome subalansuotą sąvoką, kuri yra suderinta ir su žodžio laisve.
– Kaip mes galime priversti tarptautinius socialinių tinklų steigėjus įsipareigoti naikinti dezinformaciją?
– Neturėdami teisinių svertų niekaip negalime to padaryti – viskas yra pagrįsta geranorišku bendradarbiavimu. Tačiau, pasak mūsų tarnybų, geranoriškumo nėra. Rengiant pataisas, dalyvavo beveik visos tarnybos, vienaip ar kitaip kovojančios su dezinformacija mūsų šalyje. Jos siūlo numatyti prievolę socialiniams tinklams vykdyti valstybės tarnybų nurodymus. Jei prievolė nevykdoma – jiems taikoma administracinė atsakomybė. Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme numatoma prievolė socialiniams tinklams taikyti veiksmingas priemones šalinant žalingą turinį, apie kurį praneša mūsų tarnybos. Vien nacionalinių sprendimų nepakaks, tačiau visos tarnybos ir visi mus konsultavę teisininkai sutaria, kad šio žingsnio šiandien labai reikia. Informacinis karas vyksta seniai, o mes atsišaudome per silpnai.
– Pone Maliukevičiau, kur yra riba tarp misinformacijos – netyčinio klaidinimo – ir dezinformacijos? Kaip pajausti slidžią ribą?
– Ribos yra subtilios. Pagrindinis dezinformacijos kriterijus yra planingas, tikslingas melo ir apgaulės naudojimas. Tokia veikla gali padaryti žalą tiek ekonomikai, tiek sveikatai, o šiuolaikinėje geopolitinėje aplinkoje galima prarasti net teritoriją, kai dezinformacija tikslingai, sistemiškai panaudojama politiniams tikslams.
Didžioji grėsmė kyla tada, kai dezinformaciją įgalina šiuolaikinės technologijos. O žodžio laisvės principas reiškia tai, kad individai turi teisę į fantazijų, išgalvotų istorijų skleidimą.
Nerijus Maliukevičius
Diskusija apie ribas, balanso paieškas yra labai svarbi. Bet šioje diskusijoje turime orientuotis į socialinių tinklų platformas, o ne į individus. Svarbu, kad atsakomybę prisiimtų socialinių tinklų platformų kūrėjai, administratoriai, nes didžioji grėsmė kyla tada, kai dezinformaciją įgalina šiuolaikinės technologijos. O žodžio laisvės principas reiškia tai, kad individai turi teisę į fantazijų, išgalvotų istorijų skleidimą. Jei kriminalizuosime netikslią, neteisingą informaciją, tuomet galime sugriauti balansą.
– Ar jūs pritariate informacinės gynybos įstatymų projektui, ar turite jam ir kritikos?
– Manau, kad tai labai svarbi iniciatyva, jei susitelkiame į institucinį moderavimą, bandymą priversti didžiąsias socialinių tinklų korporacijas imtis konkrečių priemonių kovai su dezinformacija.
– Ponia Ulbinaite, o kaip jūs reaguojate į pono Maliukevičiaus pastebėjimus?
– Noriu nuraminti, kad ilgai dirbome ir konsultavomės su ekspertais, nenorėdami peržengti ribos. 17 metų dirbau žurnaliste, todėl žodžio laisvė man yra labai svarbi. Manau, kad pavyko gerai subalansuoti tiek dezinformacijos apibrėžtį, tiek klasifikaciją, padedančią ją atpažinti. Pavojingos informacijos, kuriai taikysime sankcijas, kriterijai aiškūs.
– Ar šis įstatymas numato, kad radikalios jėgos, atėjusios į valdžią, nepasinaudotų juo savo tikslais?
– Aptarėme įvairias rizikas, bet manome, kad mūsų teisėsauga yra labai profesionali ir gebės teisiškai kvalifikuoti pavojingą informaciją bei taikyti sankcijas. Numatyta išimtis SIM „spiečiams“, jei jie yra naudojami teisėtai veiklai. Ryšių reguliavimo tarnyba „sudėjo visus saugiklius“, padėjo suformuluoti įstatymų nuostatas ir labai laukia šio instrumento.
– Pone Maliukevičiau, kitos šalys, pavyzdžiui, Čekija, Suomija labiau remiasi švietimu ir prevencija, nei baudimu. Ar Lietuva neperima griežtesnio požiūrio į šį klausimą?
– Vienas įrankis nepaneigia kito įrankio svarbos. Medijų raštingumo iniciatyvos taip pat egzistuoja. Tiek žiniasklaidai, tiek akademinei bendruomenei labai svarbu informaciniame šiukšlyne atrasti ekspertines pozicijas. Svarbu turėti pamatą, kad būtų galima pasitikrinti medicininę, finansinę ir kitą informaciją. Ši sritis yra labai svarbi, ją reikia tobulinti ir skirti jai resursų. Kita sritis – teisinis reguliavimas, kai yra užkardomas piktavalis veikimas prieš mūsų visuomenę ir valstybę. Tai irgi labai svarbi sritis. Nereikia kurti iliuzijos, kad yra vienas auksinis receptas – kad viską išspręs tik švietimas ar tik griežti draudimai. Turi būti įgalinta kompleksinė sistema.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
