Klaipėdoje Simono Dacho metai primena šios asmenybės indėlį į Lietuvos ir Europos kultūrą. Baroko epochos poeto vardas Klaipėdoje užrašytas ant vienos seniausių miesto mokyklų, jo bareljefas puikuojasi ant Taravos Anikės postamento, o į lietuvių kalbą išverstos giesmės giedamos evangelikų liuteronų bažnyčiose. O nuo šiol vieną senamiesčio sieną puoš S. Dachui skirtas tapybos kūrinys.
Istoriko dr. Vasilijaus Safronovo manymu, S. Dachą galima palyginti su kita ryškia Baroko epochos asmenybe – kompozitoriumi Johannu Sebastianu Bachu.
„Nors jie nebuvo amžininkai (Dachas būtų tikęs Bachui į senelius ar net veikiau prosenelius), abu gyveno toje pačioje Baroko epochoje, abu buvo protestantiškosios vokiečiakalbės šios epochos kultūros grandai, abiejų kūryboje daug proginių kūrinių, abiejų gyvenimo ir pripažinimo istorijos turėjo daugybę paralelių.
Tik Dachui pasisekė mažiau, nes daugiausia vokiškai – kalba, kuri, nepaisant nemenkos ja kalbančios populiacijos, vis vien suprantama gerokai mažesnei žmonijos daliai nei Bacho muzika – jis kūrė eiles, o ne muziką. Tokio dalyko, kaip Bacho renesansas, Dachas niekuomet neišgyveno. Dachas liko pilnai nepažintas ir svarbus pirmiausia vokiečiakalbei auditorijai, nors jo pėdsako lietuvių kultūroje taip pat esama“, – savo feisbuko paskyroje dalijasi V. Safronovas.
Anot jo, Klaipėdoje šie metai paskelbti S. Dacho metais todėl, kad prieš 420 metų jis gimė tuomečiame Mėmelyje.
„Čia praleido jaunystę, apie ketvirtadalį savo gyvenimo ir vėliau išgarsėjo jau Karaliaučiuje. Tačiau su gimtuoju miestu šį poetą siejo ypatingas ryšys, kurį klaipėdiečiai, praėjus trims šimtmečiams nuo poeto gimimo, prisiminė ir pradėjo bandyti aktualinti“, – teigia istorikas.
Waltheris Ziesemeris, didžiausios ir vertingiausios iki šiol išleistos Dacho kūrybos rinktinės rengėjas, dar prieš šimtą metų atkreipė dėmesį, kad nėra jokių pagrįstų duomenų tvirtai teigti, kad „Anikė“ yra Dacho kūrinys.
Jis pabrėžia, kad S. Dacho palikimas Klaipėdoje neapsiriboja Taravos Anike.
„Daugelis Dachą žino kaip Taravos Anikės autorių. „Anikės“ statulą, atstatytą 1989 m., ne vienas laiko Klaipėdos simboliu. Tačiau Waltheris Ziesemeris, didžiausios ir vertingiausios iki šiol išleistos Dacho kūrybos rinktinės rengėjas, dar prieš šimtą metų atkreipė dėmesį, kad nėra jokių pagrįstų duomenų tvirtai teigti, kad „Anikė“ yra Dacho kūrinys.
Dar Dachui gyvam esant, jo labai artimas bičiulis Heinrichas Albertas „Arijose“ šį kūrinį pirmą kartą paskelbė su prierašu „Aria incerti Autoris“ (nežinomo autoriaus arija). Tik vėliau, jau po Dacho mirties, kūrinį jo autorystei priskyrė kiti. Praėjus šimtui metų po Ziesemerio pareiškimo, tvirtų duomenų teigti priešingai moksle neatsirado.
Nepaisant šio neišspęsto klausimo, Dacho palikimas Klaipėdai tuo neapsiriboja. Mat prieš 370 metų savo gimtajame mieste vykusioms vestuvėms jis sukūrė progines eiles (epitalamijų), kurios Klaipėdą pirmą kartą perteikia eilėmis ir plačiąja prasme gali būti laikoma pirmuoju literatūros kūriniu apie šį miestą.
1655 m. proginiu spaudiniu paskelbtas epitalamijas, prasidedantis žodžiais „Ich hätte zwar der Tangen Rand | Noch gern einmahl gegrüsset…“ („Norėjau darkart pamatyt pakrantę Dangės upės…“), ilgai buvo žinomas tik tekstine forma“, – tvirtina V. Safronovas.
Nuo praėjusios savaitės šį kūrinį Klaipėdoje primins sieninės tapybos kūrinys Tiltų g. 4.
„Kai žinomas Klaipėdos menininkas Rodionas Petrovas kreipėsi konsultacijos, turėdamas idėją sukurti Dachui skirtą kūrinį ant kurio nors senamiesčio namo sienos, pasiūliau pabandyti perteikti šio epitalamijo siužetą. Kaip pavyko, tegu sprendžia žiūrovai. Džiaugiuosi pirmiausia tuo, kad šiuo kūriniu, kurį tapytojas vadina neofreska, Dachas simboliškai grįžo į savo gimtąjį miestą, ir nuo šiol jame turėsime ženklą, primenantį tai, kas sieją Dachą su Klaipėda neabejotinai“, – akcentuoja istorikas.
LRT.lt primena, kad S. Dachas Klaipėdoje gyveno iki 15 metų, vėliau buvo išsiųstas mokytis į Karaliaučių. Tapęs žinomu poetikos profesoriumi, parašė pratarmę pirmajai lietuvių kalbos gramatikai. S. Dachas yra daugelio žinomų evangelikų liuteronų giesmių autorius. Nors pats rašė vokiškai, jo giesmės, išverstos į lietuvių kalbą, giedamos iki šiol.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
