Prieš aplankydami vieną iš šiųmečių Mažųjų kultūros sostinių, užsukime į Vilkaviškio rajoną. Į knygyną – vienintelį visame rajone.
„Savo laiku Vilkaviškio rajone buvo trys knygynai. Kybartuose ir Pilviškiuose. O šiose patalpose knygynas nuo 1967 metų. Su dukra susidėjusios, viena kitą palaikydamos, laikomės. Planuojame tikrai gyvuoti dar, nepasiduoti. Kiek įmanoma – nepasiduoti“, – sako Vilkaviškio knygyno vadovė Alverda Saulienė.
Pastaraisiais metais knygynų šalyje mažėja. Vienos pagrindinių priežasčių – galimybės leidinių įsigyti internete ar prekybos centruose. Nors yra pokyčių, pašnekovė atkreipia dėmesį į tai, kad knygynai nėra tik verslas.
„Save įvardiju tik kaip kultūros atstovę. Visi sako: „O, tu verslininkė.“ Sakau: „Niekada verslininke nebuvau.“ Nesu ir nebūsiu. Aš ne verslininkė, aš esu kultūros darbuotoja. Visą laiką save įvardiju taip. Džiaugiuosi, kad knygynas dar yra, nes aš širdį atidavusi knygai“, – teigia A. Saulienė.
Kelkimės į kaimyninį Šakių rajoną – čia paskutinis veikęs knygynas duris užvėrė prieš keletą metų. Bet viltis grįžta.
„Aš menu laikus, kai ir mūsų miestas turėjo knygyną. Labai liūdėjome, kai jo netekome. Na, bet kai jau Šakiai neteko knygyno, tai jau, rodos, visiškai nuskurdino mūsų kraštą. Ir čia Nacionalinio muziejaus iniciatyva turėtų tikrai pasiteisinti, nes Šakių rajone, ko gero, čia bus viena vieta tiktai tokia“, – dalijasi Kudirkos Naumiesčio gyventoja Gražina Žemaitienė.
Džiaugiuosi, kad knygynas dar yra, nes aš širdį atidavusi knygai.
A. Saulienė
„Pajutome tokį poreikį, nes nėra erdvės, kur tu gali nueiti, knygą pavartyti, pasitarti su žmogumi, kuris ją parduoda, žino, apie ką ji yra. Ir paskui pasižiūrėjome, kad mes patys pardavinėjame knygas. Bet pardavinėjome tik Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinius. Pagalvojome tada, jeigu turime erdvę, galime tada įtraukti ten ir kitų leidyklų knygų“, – pasakoja Vinco Kudirkos muziejaus vadovė Vida Palionienė.
Siekis sugrąžinti knygyną į Kudirkos Naumiestį – neįprastas Vinco Kudirkos muziejaus eksperimentas.
„Bandymas, sakykime, toks eksperimentas yra daugiau simbolinis. Keturios lentynos – tikrai nėra daug. Ir aš galvoju, kad tai būtų gal daugiau paskatinimas žmonėms. Savaime suprantama, tai dėmesys kultūrai, kuri regione yra ir kitokia, ir jos prieinamumas yra kitoks. Knygynas yra tos kultūros atnešimas ir dar labiau siekis suaktyvinti šito krašto žmonių kultūrinį gyvenimą“, – teigia V. Palionienė.
„Ta atskirtis, ko gero, yra didžiausia problema dėl to, kad mūsų mažėja. Mažiau galbūt ir pasiūlos, ir pačių iniciatyvų. Kita problema, kad tai vis dėlto senėjantis kraštas. Jaunimas nelabai renkasi grįžti čia“, – įžvelgia G. Žemaitienė.
Kudirkos Naumiestyje daugiau nei prieš 120 metų vietos knygnešio Antano Baltrušaičio iniciatyva buvo atidarytas vienas pirmųjų legalių knygynų šalyje. Šiandien simbolinis knygyno sugrąžinimas į miestelį įgyja ypatingą prasmę.
„Koks reikšmingas yra Kudirkos Naumiestis visai Lietuvai! Tai čia buvo parašyta „Tautiška giesmė“. Iš čia ji paplito po visą Lietuvą. Čia buvo atidarytas vienas iš pirmųjų knygynų. Bandome daryti tokią tąsą, simbolinę gal šiek tiek. Galvojame, kad Vincas Kudirka džiaugtųsi, kad Kudirkos Naumiestyje būtų knygynas. Jis dėl to dirbo ir gyveno. Mūsų privilegija ir laimė skaityti, rašyti ir kalbėti lietuvių kalba. Ir tai, kad galime pirkti knygą, parašytą lietuvių kalba, yra jo nuopelnas.
Dabar mes tiesiog bandome žiūrėti, kas būtų aktualiausia ir ko labiausiai norėtų mūsų lankytojas. Gal tai nustebins šiame kontekste, nes šalia solidžių Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinių mes turime vaikišką asortimentą. Miestelyje gyvena vyresnio amžiaus žmonių, juos lanko anūkai, jaunimas ir čia yra toks momentas, kad „aš pats rinkau nuėjęs iš lentynos ir būtent tau išrinkau šitą knygą“, – pasakoja V. Palionienė.
„Visada smagu, kai gali knygą rinkdamasis pavartyti. Ir poligrafiją, ir popierių, ir turinį įvertinti čia ir dabar. Aišku, yra daug galimybių internetu pirkti, bet man visada mieliau, kai aš galiu rankose palaikyti knygą ją rinkdamasi“, – tikina G. Žemaitienė.
Pašnekovės tiki, knygynas – kur kas daugiau nei tik vieta įsigyti leidinį. Tai ir susitikimų, ir pokalbių, ir atradimų erdvė.
„Turime minčių, planų, kad erdvė gal netgi bus labai patogi susitikti su rašytojais. Mes tikimės, kad viešinimas pritrauks leidėjų, leidyklų, autorių, galų gale, paskatins pačius ieškoti priėjimo prie skaitytojų, surasti skaitytoją iš naujo, su juo pasikalbėti, susitikti. O mes esame tikrai, manau, puiki erdvė“, – pažymi V. Palionienė.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
