Gegužė – ypač turiningas mėnuo kultūros entuziastams. Atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“, Gatvės muzikos diena, Muziejų naktis – tai tik keli jau praūžę renginiai. O mėnesio pabaiga veiklų gausa nė kiek nenusileidžia – tai puikiai atspindi literatūros kritiko Martyno Pumpučio rekomendacijos. LRT.lt skaitytojus jis kviečia panirti į poeziją, atkreipti dėmesį į alternatyviąją muziką ir nusikelti į pokario Bosniją.
„Poezijos pavasaris“, neapsiribojantis tik poezija
Kaip sako M. Pumputis, gegužės mėnesį neišvengiamas „Poezijos pavasario“ festivalis. Vienu svarbiausių renginio aspektų pašnekovas įvardija „Poezijos pavasario“ almanachą, kurio lietuviškąją dalį šiemet sudarė kartu su rašytoju Alvydu Šlepiku.
„[Almanache] per 100 lietuvių poetų ir poečių, 5 straipsniai, 6 anketos. Norėjosi jį pakreipti literatūros sociologijos link – tai atspindi autorių išdėstymas. Šie sudėti pagal debiutinės poezijos knygos išleidimo metus – nuo seniausiai debiutavusių iki knygų dar neturinčių autorių. Taip skaitytojai gali susidaryti įspūdį apie literatūrines kartas, jas palyginti arba ieškoti bendrumų.
Kartų aspektą išryškina ir anketos – į klausimus atsako net 6 skirtingų kartų autoriai – nuo Alfonso Andriuškevičiaus iki Lino Daugėlos. Almanachas padaro festivalį apčiuopiamą – atsiminimai ima maišytis, tačiau leidiniai lentynose nesusilieja“, – pasakoja M. Pumputis.
Jis atkreipia dėmesį, kad proga išgirsti „Poezijos pavasario“ autorius bus Baigiamasis festivalio vakaras M. K. Sarbievijaus kieme, Vilniuje, birželio 1 dieną. Renginio metu skaitys įvairių literatūrinių premijų laureatai ir laureatės, į festivalį atvykę užsienio svečiai. Vakaras taip pat bus transliuojamas televizijoje ir internete.
M. Pumputis pabrėžia, kad festivalis neapsiriboja tik poezija. Tai puikiai įrodo Sauliaus Vasiliausko fotoparoda „Laimingi poetai“, jau kabanti Lietuvos rašytojų sąjungoje, Vilniuje. Oficialiai atidaryta ji bus gegužės 27 dieną 18 valandą.
„S. Vasiliausko fotografijose poetai užfiksuoti savo natūraliose aplinkose, su neslepiamais savo keistumais – būtent poetų vaidmeniu, kurį kartais tenka išjungti dirbant kitus darbus“, – įžvelgia pašnekovas.
Dėmesys alternatyviajai muzikai
M. Pumputis pažymi, kad po „Eurovizijos“ alternatyvioji lietuviška muzika sulaukė kaip niekada daug dėmesio.
„Tačiau didžiausia alternatyviosios lietuviškos muzikos problema yra ta, kad ši alternatyvi nebent originalumui, – šypteli M. Pumputis. – Todėl puiki proga rekomenduoti naujausią Povilo Vaitkevičiaus projekto „Vilkduja“ albumą „Numinosum“. Dainų žodžiai, dėl kurių interpretacijų galima ir pasiginčyti (atgaiva nuo dominuojančių egocentriškų jausmų deklaravimų, ieškančių bendro vardiklio kuo platesnei auditorijai pritraukti), atšiaurus, vietomis alogiškas, sapniškas jomis kuriamas pasaulis. Galimai skambesį teks pasijaukinti, tačiau tikrai verta.“
Dešimtojo dešimtmečio Bosnijos ir Lietuvos paralelės
Savo rekomendacijas M. Pumputis baigia Nenado Veličkovićiaus romanu „Sachibas. Impresijos iš depresijos“ (vertė Kristina Tamulevičiūtė, išleido „Slinktys“). Tai laiškų romanas, tragišką pokario Bosnijos situaciją pasakojanti satyra.
„Humanitarinės misijos vykdyti atvykęs britas savo mylimajam (dėl to knygą galima priskirti ir queer literatūrai) rašo laiškus. Juose paaiškėja, kad vakariečiai savo pagalbą suvokia kaip pinigų išnaudojimą. Dirba prie komiškų, asmenines ambicijas patenkinančių projektų. Atvykėliai nemoka padėti, vietiniai – pagalbos priimti. Sarkastiškai pažiūrima į abi puses.
Tokio pobūdžio satyra gali įgauti monotonijos, tačiau romanas pakankamai trumpas, kad taip neįvyktų.
Nesunku įžvelgti paralelių tarp dešimtojo dešimtmečio Bosnijos ir Lietuvos. Na gerai, gal ir šiandieninės („Viename iš savo straipsnių Sakibo žmona apie juos [politikus] rašo taip: „Pasirinkome būti įkaitais nekompetentingų žmonių, kurie elgiasi lyg brangaus žaislo nepasidalinantys vaikai, nusprendę geriau jį sulaužyti, nei duoti pažaisti kitam.“)... Tokio pobūdžio satyra gali įgauti monotonijos, tačiau romanas pakankamai trumpas, kad taip neįvyktų“, – sako M. Pumputis.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
