Liepą Palanga vėl taps muzikos sostine. Tuo metu, kai didieji miestai ištuštės, o teatrai ir koncertų salės baigs sezoną, į pajūrio kurortą suvažiuos geriausi Lietuvos ir užsienio klasikinės muzikos atlikėjai. Tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio pranešime žiniasklaidai – pokalbis su tryliktojo festivalio vadove, žymia pianiste, profesore Aleksandra Žvirblyte.
– Šis festivalis tryliktas. Ar nebijote šio skaičiaus?
– Nesu prietaringa. Be to, 13 man visuomet buvo sėkmingas skaičius. Tačiau ačiū, kad priminėte – jei kas nors vyks ne pagal planą, visuomet galėsime pasiteisinti, jog kaltas šis skaičius (juokiasi).
– Ar jį organizuoti buvo sunkiau nei kitus?
– Per savo gyvavimo metus festivalis užsitikrino vietą tarp rimčiausių Europoje, jaučiame didžiulį atlikėjų ir žiūrovų pasitikėjimą, tad vien dėl to, kad jis tryliktasis, bėdų daugiau tikrai neatsirado.
Sunkumai slypi kitame – savo klausytojams stengiamės parengti pačią įvairiapusiškiausią programą, pakviesti pačius geriausius atlikėjus. Praėjusiais metais labai aukštai kilstelėjome kartelę, tad šiemet buvo nelengva ją peršokti. Dabar, iki starto likus septynioms savaitėms (taip taip, skaičiuojame net dienas ir valandas iki kiekvieno pasirodymo (šypsosi), galime pasidžiaugti, kad šių metų festivalyje koncertuos patys geriausi – pianistai Mūza Rubackytė, Petras Geniušas, Rokas Zubovas, Rūta Rikterė, Zbignevas Ibelhauptas.
O taip pat estų superžvaigždė Johanas Randvere, scenos legenda iš Lenkijos Arturas Jaronas, publikos numylėtinis saksofinininkas Liudas Mockūnas, garsusis „Mettis“ kvartetas, ukrainiečiai „Notabene“, fortepijoninis trio „Fortvio“ ir dar daug klasikinės muzikos žvaigždžių, kurių nebevardinsiu, nes tikrai labai ilgai užtruks. Vietoje to pasakysiu – kurį vakarą bepasirinktų, klausytojai tikrai nenusivils, nes absoliučiai visos programos, net ir jaunųjų talentų pasirodymai, bus aukščiausio lygio.
– Lietuva šiemet mini M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Ką ypatingo šia proga parengėte jūs?
– Esame Čiurlionio muzikos festivalis, tad nelaukiame ypatingos progos naujoviškai pažvelgti į šio genijaus kūrybą, rasti naujų išraiškos formų, naują skambesį. Taip gimė „Kosminis Čiurlionis“, roko fantazija „Čiurlionis REX“ ir kiti įspūdingi projektai.
Šįkart metėme iššūkį net sau patiems ir pristatome šokio operą „Pasaulio sutvėrimas“. Tai didžiulis projektas, kuriame scenos grandai suvienijo jėgas su virtualios realybės „Angelų takais“ kūrėjų komanda ir kviečia patirti, kaip gimė Čiurlionio pasaulis. Idėja gimė kompozitoriui Jonui Jurkūnui, kuris sukūrė ir muziką.
Ją atliks, galima sakyti, žvaigždžių desantas – sopranas Gunta Gelgotė, mecosopranas Nora Petročenko, legendinis saksofonininkas Petras Vyšniauskas ir Lietuvos kamerinis orkestras. Choreografiją patikėjome žymiems šokėjams bei choreografui ir režisieriui Martynui Rimeikiui. Ir visa tai apgaubs Čiurlionio paveikslų ciklo „Pasaulio sutvėrimas“ vaizdiniai. Tai bus išties įspūdinga.
– Jūsų festivalio klausytojai išlepinti geros muzikos ir atlikėjų. Kaip pasirenkate, ką kviesti?
– Pagrindiniai kriterijai – aukščiausio lygio profesionalumas ir įdomi programa. Daug koncertuoju užsienyje, dalyvauju konkursų žiuri, specialiai važiuoju į dominančių muzikantų pasirodymus, tad esu išlepinta geros muzikos. Todėl pirmasis filtras esu aš: jei pati norėčiau eiti į vieno ar kito atlikėjo koncertą, vadinasi, jis tikrai vertas pasirodyti Čiurlionio festivalio scenoje.
Tačiau vis tiek dar klausiu nuomonės komandos, kuri nėra didelė, tačiau labai profesionali. Taip ir susidėliojame programą. Galiu tik pasidžiaugti, kad per visus trylika Palangos ir septynis Vilniaus festivalio sezonus nė vienas pakviestas muzikantas, net ryškiausios pasaulio scenos žvaigždės, nepasakė „ne“. Tai mums didžiulis įvertinimas.
– Lietuviai mėgsta klausytis jiems jau pažįstamų atlikėjų. Kodėl rizikuojate ir kviečiate melomanams dar mažai žinomas pavardes?
– Tai nuolatinė organizatorių dilema: bus žinomas atlikėjas – pilna salė garantuota. Kai atsiveži žmogų pirmą kartą, jis gali būti ir genijus, bet yra rizika, kad gros pustuštėje salėje. Tačiau aš renkuosi riziką, tiek atsiveždama mūsų publikai mažai žinomus atlikėjus, tiek ir pristatydama sudėtingesnes programas.
Pamenu, kai viename festivalyje skambėjo Olivier Messiaenas, kai kurie kolegos stebėjosi – tu ką, atostogaujanti publika Messiaeno neklausys! Būtumėte matę, kaip klausė, kaip po „Kvarteto laiko pabaigai“ jų akyse žvilgėjo ašaros! Nereikia nuvertinti mūsų publikos, ji yra išsilavinusi ir žingeidi, iškart atpažįsta tikrą talentą.
Todėl stengiuosi pasinaudoti proga ir suteikti galimybę jauniesiems atlikėjams pasirodyti šiai publikai. Juk grojimas vienoje scenoje su pasaulinio garso atlikėjais yra pati didžiausia motyvacija ir įrodymas, kad jie gali. Tai – viena iš Tarptautinio Čiurlionio muzikos festivalio misijų.
– Važiuodami į Palangą visi tikisi gero oro. Kiek jis daro įtaką festivalio koncertams?
– Nėra tokio blogo oro, kurio neišsklaidytų geras koncertas. Per tiek metų jau turime ištikimus klausytojus, kurie atostogas derina būtent su festivalio datomis ir mėgstamų atlikėjų koncertais. Tad drąsiai planuokite savąsias, šių metų festivalis tikrai pralenks net drąsiausius jūsų lūkesčius.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
