„Po pirmo išėjimo supratau, kad scena yra mano dalykas, aš labai gerai jaučiuosi scenoje ir tas jausmas niekada niekur neišnyko, tik sustiprino norą šokti“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ sako Jurgita Dronina. Devynerių pradėjusi žengti pirmuosius žingsnius ant magiškos baleto scenos, po dvidešimties metų Jurgita aukštai iškelta galva palieka didžiąją sceną sukaupusi neįkainojamą patirtį, šokusi ne tik Europos, bet ir Amerikos, Azijos prestižiškiausiuose teatruose, dėl kurių šiandien didžiuojasi primabalerinos titulu.
Pirmieji J. Droninos atsisveikinimai su scena prasidėjo dar praėjusių metų lapkritį Toronte, prieš atvykstant į naują baleto trupės meno vadovės poziciją Vilniuje. Simboliškai Vilniuje balerina ir pradėjo, ir pabaigė savo karjerą.
„Vis dėlto šeima yra prioritetas. Neįmanoma savęs taip plonai padalinti visiems po lygiai, nieko gero nebus – nei darbas bus dirbamas, nei spektakliai šokami, nebus manęs ir šeimoje“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje sako primabalerina.
J. Dronina tvirta ir nelinkusi gyvenimo vertinti tik per emocinę prizmę. Nors šokti paskutinius spektaklius karjeros aukštumoje gali pasirodyti kaip drąsus sprendimas, anot jos – tai ne drąsus, o racionalus ir strateginis žingsnis.
„Aš gyvenime viską apmąstau: kas verta, kas neverta, kada, kokiu laiku ir kur. Šiaip sau aš nieko nedarau, bet visada norėjau išeiti karjeros aukštumoje. Niekada nenorėjau pasakyti – pakeiskime choreografiją, nes dabar taip išpildyti vaidmens jau nebegaliu. Man tai nepriimtina. Žinojau, kad atėjus laikui, turėsiu galimybę pasirinkti pati, tokia galimybė yra visada“, – įsitikinusi ji.
Visada norėjau išeiti karjeros aukštumoje.
J. Dronina sako, kad sprendimą atsisveikinti su scena priėmė per 24 valandas. Anot jos, paskutinis spektaklis nebuvo emocionalus, ji tai laiko natūraliu perėjimu į kitą gyvenimo etapą.
„Po spektaklio laukiau kažkokio ypatingo jausmo – tai paskutinis, daugiau taip nebebus, bet kol kas tas jausmas neatėjo. Aš traktuoju tai taip, kad kai pereini į kitą etapą, kurio lauki ir nori, ir jautiesi visaverčiu naujame etape, tada ir nėra jokių nuoskaudų ir gailesčio, kad pasibaigė. Aš išėjau padėkodama scenai, nes dėl scenos pavyko išgyventi tą gyvenimo etapą taip, kaip aš svajojau būdama dar vaikas“, – pasakoja J. Dronina.
Tačiau ilgas kelias nuo Čiurlionio menų mokyklos iki nacionalinių teatrų scenų Europoje, Honkonge ir Kanadoje nebuvo grįstas vien įgimtu talentu. Balerina įsitikinusi, tik dėl atkaklumo ir disciplinos ji šiandien gali vadinti save primabalerina.
„Visada būti aukštumoje yra labai sunku. Niekada negali visiškai atsipalaiduoti, negali sau to leisti, net banalių dalykų, tokių kaip atostogos – jų nėra. Net atostogų metu aš turėjau gala koncertus, išvažiavimus, gastroles kaip kviestinis svečias. Atostogos man būdavo pats intensyviausias metas, kai išvykdavau šokti į tarptautinius spektaklius.
Visuomet būnant aukštumoje, turi išlaikyti ir sveiką kūną, ir puikias formas, ir gerą psichologinę sveikatą. Tai yra begalinis darbas su savimi, ieškojimas balanso. Jį man padeda išlaikyti šeima“, – teigia J. Dronina.
Neįmanoma savęs taip plonai padalinti visiems po lygiai.
J. Droninos šiandienę karjerą ir baleto pradžią skiria 20 metų atkarpa. Devynerių ji savarankiškai gyveno menų mokyklos internate, o namo grįždavo tik savaitgaliais.
„Mano pirmas išėjimas buvo spektaklyje „Miegančioji gražuolė“ – buvau alyvų fėja. Po pirmo išėjimo supratau, kad scena yra mano dalykas, aš labai gerai jaučiuosi scenoje ir tas jausmas niekada niekur neišnyko, tik sustiprino norą šokti. Kuo man daugiau reikėjo dirbti ir kuo man daugiau reikėjo šokti, tuo man labiau patiko“, – sako ji.
Be stulbinamos karjeros pasiekimų – galybės pagrindinių vaidmenų, šokių karališkajame teatre, Stokholme, Kanadoje, Nyderlanduose, J. Dronina – trijų vaikų mama. Jurgita yra viena iš saujelės primabalerinų pasaulyje, auginanti tris vaikus.
„Šeimos aš norėjau seniai, pirmojo vaiko teko palaukti, labai jaudinausi – kodėl tai neįvyksta. Visuomet norėjau trijų vaikų, apie tai dažnai kalbėdavome su vyru. Tačiau pirmojo vaiko norėjau būtent tada, kai pasieksiu stabilią poziciją savo karjeroje, tai yra būsiu pagrindinė, kai turėsiu repertuarą. Tuo metu dar egzistavo tokie dalykai, labai bijojau, jei būčiau soliste, dėl vaiko negauti pagrindinių vaidmenų.
Dabar baleto pasaulyje žymiai daugiau moterų, žymiai daugiau moterų vadovių, kurios turi šeimas ir tai yra labai svarbu“, – įžvalgomis dalijasi primabalerina.
Aš ne vienintelė grįžau į Lietuvą.
Dabartinis gyvenimo etapas Nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupės meno vadovę įkvepia, ji sako, kad turi daug vizijų, susijusių su trupės kūrybine ateitimi ir šokėjų fizine sveikata. Paklausta apie drąsą grįžti į gimtinę neramiais laikais, ji patikina, tai dariusi su viltimi ir atvira širdimi.
„Man atrodo visi bijo, bet aš manau, kad kiekvieno pasirinkimas, kur jis važiuoja ar išvažiuoja yra individualus (...). Aš ne vienintelė grįžau į Lietuvą. Gyvenimas nesustojo, mes toliau gyvename, toliau kuriame, toliau padedame vieni kitiems ir tikiu, kad visi tikime, kad viskas bus gerai“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje teigia J. Dronina.
Viso pokalbio klausykite čia:
Parengė Emilija Balcerytė.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
