Sekmadienį mirė žymi knygų iliustratorė, grafikė ir pedagogė Birutė Žilytė-Steponavičienė. Apie jos mirtį LRT patvirtino B. Žilytės-Steponavičienės dukra Daina Steponavičiūtė. Rašytoja mirė būdama 94 metų.
Birutė Janina Grasilda Žilytė-Steponavičienė (gimusi 1930 m. birželio 2 d. Nainiškiuose, Panevėžio rajone) buvo žymi Lietuvos grafikė, tapytoja ir knygų iliustruotoja. 1956 m. baigė Valstybinį dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija). 1963–1987 m. dėstė M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Nuo 1956 m. aktyviai dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje, įskaitant Estiją, tuometinę Čekoslovakiją, Lenkiją, Vokietiją, Rusiją, Prancūziją, Austriją ir Italiją.
B. Žilytė-Steponavičienė buvo lietuviškojo modernizmo atstovė, žinoma dėl ryškių spalvų ir folklorinių motyvų savo kūryboje. Ji iliustravo daugybę vaikų knygų, tarp jų Kosto Kubilinsko „Stovi pasakų namelis“ ir Salomėjos Nėries „Eglė žalčių karalienė“.
Kartu su vyru, dailininku Algirdu Steponavičiumi, sukūrė sienų tapybos darbus, tokius kaip freska Valkininkų vaikų sanatorijoje „Pušelė“.
Per savo karjerą B. Žilytė-Steponavičienė pelnė daugybę apdovanojimų, įskaitant 1997 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžių ir 2015 m. Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.
2020 m. jai suteiktas Vilniaus dailės akademijos garbės profesorės vardas.
Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl dailininkės Birutės Žilytės-Steponavičienės mirties
Premjerė Ingrida Šimonytė reiškia užuojautą dėl dailininkės, grafikės, pedagogės B. Žilytės-Steponavičienės mirties.
„Su nepaprastai ryškiu, stebuklišku Birutės Žilytės-Steponavičienės vaizdų pasauliu augo ne viena karta, jos kurtos iliustracijos suteikdavo naują sluoksnį literatūros kūriniams, jos darbai išsiskiria tiek unikaliu autoriniu stiliumi, tiek gerai atpažįstamais, savitai įprasmintais lietuviškosios kultūros motyvais. Savo žiniomis, talentu ir šviesiu žvilgsniu į pasaulį B. Žilytė-Steponavičienė ilgus metus dalijosi su M. K. Čiurlionio meno mokyklos bendruomene, prisidėdama prie jaunųjų menininkų kartų ugdymo“, – sakoma ministrės pirmininkės užuojautoje.
Anot prezidento Gitano Nausėdos, dailininkė kalbėjo „aktualia, iš lietuviškosios gelmės kylančia menine kalba“.
„Žmogus, savyje talpinęs epochinę pasaulio pažinimo dovaną, dosniai ja dalinosi tiek su savo kūrybos gerbėjais, tiek su M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniais. Nuo stebuklingo pasakų pasaulio, iki ryškios raudonos mūsų istorijos puslapiuose – esame ir būsime menininkės vaizdinių gylio ir jėgos liudininkai“, – rašoma šalies vadovo užuojautoje.
Pasak kultūros ministro Simono Kairio, dailininkė kūryboje „derindama lietuvių folkloro tradicijas su modernizmo principais, sukūrė savitą iliustracijų stilių, kuris ne tik praturtino vaikų literatūros pasaulį, puošė viešąsias erdves, bet ir paliko ryškų pėdsaką Lietuvos dailės istorijoje“.
„Netekome iškilios menininkės, pasišventusios pedagogės, tačiau jos kūrybinis palikimas išliks nemarus, mums, mūsų vaikams ir ateities kartoms žadindamas vaizduotę, skatindamas kūrybiškumą“, – užuojautoje sako S. Kairys.
Pokalbis su menininke jos 90-mečio proga:
Pokalbis su grafike LRT PLIUS laidoje „Veranda“:
B. Žilytės-Steponavičienės kūrybos pristatymas LRT ir MO muziejaus projekte:
