Alytaus kraštotyros muziejus kviečia susipažinti su pirmaisiais lietuviškais pasais, pamatyti, kaip buvo fotografuojami žmonės, kokia juose buvo pateikiama informacija, kaip keitėsi asmens dokumentai.
Pirmieji pasai Alytaus apskrityje išduoti 1917-ųjų spalio 24 dieną, Vokietijai užėmus Suvalkų, Kauno, Vilniaus, Gardino, Kuršo gubernijas ir įvedus visuotinį pasų naudojimą.
Tuomet asmens dokumentuose įrašai buvo galimi dviem kalbomis – vokiečių ir, priklausomai nuo tautybės, lietuvių, jidiš, rusų. Taip pat buvo galima gauti bendrus šeimos pasus vyrui ir žmonai, mamai ir dukrai.
Juose taip pat buvo duomenys apie užsiėmimą, šeiminę padėtį, tikėjimą, tautybę, plaukų ir akių spalvą. Pasas kainavo markę. Jie išspausdinti ant storo melsvo paprasto popieriaus, be vandens ženklų.
„Vokiečiai buvo pirmieji, kurie pasuose pradėjo spausdinti gyventojų biometrinius duomenis. Tai reiškia – nuotrauka, piršto atspaudas, trumpas aprašas, gyventojų ūgis. Jeigu pažvelgtume atidžiau, tai pastebėtume, kad gyventojai buvo kur kas mažesni: moterų vidutinis ūgis 145–150 cm, o pirštų atspaudai – kur kas masyvesni“, – pasakoja Alytaus kraštotyros muziejaus istorikė Deimantė Aidukaitė-Mikelionienė.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir nustojus galioti vokiečių okupaciniams pasams, jie buvo keičiami į lietuviškus. 1919 metų paso viršelio eskizą sukūrė dailininkas Antanas Žmuidzinavičius. Pasak muziejininkų, pasikeitė jų spalva, atsirado Vytis, daugėjo informacijos apie dokumento savininką. Atsirado įrašai apie karo prievolės atlikimą ir dalyvavimą rinkimuose.
Bet vis dar galiojo piršto atspaudas, nes kas antras gyventojas buvo beraštis. Parodos sumanytoja sako, kad siekiama ne tik pateikti pasų istoriją, bet ir atskleisti, kaip buvo fotografuojami gyventojai ir parodyti fotografų darbo sąlygas.
„Jų darbas buvo lauke arba namuose. <...> Kaip matome, buvo fotografuojama iki 5 žmonių, greičiausiai taupant medžiagas ar dėl didesnės skubos. Vėliau sąlygos keitėsi, atsirado reikalavimai <...> apšvietimui, kūno padėčiai“, – dėsto D. Aidukaitė-Mikelionienė.
Paroda interaktyvi – lankytojai gali išbandyti fotografavimosi ypatumus, palyginti, kaip keitėsi pirštų atspaudai.
Parodoje eksponuojami dokumentai iš Alytaus kraštotyros muziejaus rinkinių, Marijampolės, Birštono, Kauno ir Ukmergės muziejų. Paroda Alytaus kraštotyros muziejuje veiks iki kitų metų sausio pabaigos, vėliau bus eksponuojama mokyklose.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
