Kultūra

2018.11.08 22:11

Visuomenei pristatomi pirmųjų Lietuvos vyriausybių dokumentai

Monika Petrulienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2018.11.08 22:11

Prieš 100 metų pradėjo veikti pirmoji nepriklausomos Lietuvos vyriausybė. Kaip buvo kuriama mūsų valstybė, kokius klausimus sprendė pirmieji ministrai, atsispindi profesorių Alfonso Eidinto ir Raimundo Lopatos išleistoje knygoje „Lietuvos vyriausybių 1918-1920 metų posėdžių protokolai“. Joje visuomenei pristatomi pirmųjų mūsų vyriausybių dokumentai.

Pirmųjų Lietuvos vyriausybių protokoluose – ne tik teisinės valstybės kūrimas. Profesorių A. Eidinto ir R. Lopatos išleistoje knygoje – dokumentinė medžiaga, kurioje ir ministrų dialogai, ir paieškos, kaip spręsti kasdienes problemas. Pavyzdžiui, kaip ministrams atlyginimus išmokėti prancūziškomis prekėmis.

Prieš 100 metų Vilniuje, Lietuvos Valstybės Tarybos rūmuose, pirmą kartą į posėdį susirinko modernios valstybės vyriausybė. Ministrų kabinetą sudarė: premjeras ir užsienio reikalų ministras profesorius Augustinas Voldemaras, finansų ministras Martynas Yčas, vidaus reikalų ministras Vladas Stašinskas, Švietimo ministerijos valdytojas Jonas Yčas, ūkio ir valstybės turtų ministras Juozas Tūbelis, teisingumo ministras Petras Leonas ir du ministrai be portfelio, santykiams su tautinėmis mažumomis: Žydų reikalų ministras Jokūbas Vygodskis bei Gudų reikalų ministras Juozapas Voronka.

Pasak knygos sudarytojų, visi ministrai buvo baigę žymiausius universitetus Vakarų Europoje ir tuomečiame Petrapilyje. Jų veikla buvo labai svarbi, nes po nepriklausomybės paskelbimo dar dvejus metus buvo ieškoma valstybės valdymo formos, derinamos sutartys dėl sienų su kaimynais.

„Tarpukario Lietuva respublika buvo paskelbta tik Steigiamojo Seimo metu, tai yra 1920 m. gegužės 20 d. Kas buvo iki to, tai buvo Lietuvos valstybės laikinosios vyriausybės. Vyriausybės, kurios funkcionavo iki Steigiamojo Seimo, iki Lietuvos Respublikos“, – pasakojo prof. R. Lopata.

„Teisininkams tai turbūt bus labai įdomu, terminijos dalykai ir panašiai. Delegacijai, vykstančiai į Maskvą deryboms su Rusija, tai praktiškai nusakom,a už kokią teritoriją turi kovoti. Atsispindi ir asmeniniai santykiai tarp politinių veikėjų, sakykim, svarstoma delegacijos pirmininko į Maskvą deryboms važiuoti Stasio Šilingo kandidatūra, o ministras Merkys pareiškia, kad negalima jo skirti. Paklausia, kodėl? Labai mažo ūgio S. Šilingas“, – kalbėjo prof. A. Eidintas.

Buvusiuose rūmuose vasarą, prieš 100 metų, kaip tik pradėjo posėdžiauti Lietuvos Taryba, įgavo pastovias patalpas iš vokiečių administracijos. Prieš tai Taryba posėdžiavo labai įvairiuose Vilniaus pastatuose, o čia įsikūrė po remonto rūmų,

Pirmosios vyriausybės posėdžiavo po karo likusiuose vokiečių administracijos rūmuose. Pastatas iki šių dienų neišliko, buvo kelis kartus perstatytas ir šiandien galima atpažinti tik dalį buvusių rūmų pirmojo aukšto erdvių. Jose ir vyko knygos pristatymas. Vietą, kaip simbolinę, parinko organizatoriai – Pirmosios atkurtos Lietuvos vyriausybės klubas.

„Buvo Karo teismo rūmai, vokiečių administracijos suremontuoti ir skirti Lietuvos tarybai. Čia ji pradėjo labai rimtus darbus, tarp jų buvo universiteto atkūrimo projektai, švietimo reformos, ministerijų steigimo, ir čia buvo suformuota pirmoji Augustino Voldemaro vyriausybė“, – sakė pirmosios atkurtos Lietuvos vyriausybės ministras Darius Kuolys.

Buvę ministrai sako, kad jie dirbę lengviau nei kolegos prieš šimtą metų.

„Mes kaip maži vaikai buvom prieš tuos vyrus, kurie tą prieš 100 metų darė. Mes kai 1990 m. atėjome, turėjome profesorių – akademikas Leonas Ašmontas dar dabar dar gyvas. Turėjome elektrines, turėjome pramonę, turėjome viską. Jie kai buvo atėję, iš visų pusių buvo apstoti mūsų „draugiškom“ valstybėm. Buvo tai čia lenkai, bermontininkai, bolševikai ir mūsų Lietuvos dar čia kalvio Ignoto teisybės pasekėjai buvo“, – kalbėjo pirmosios atkurtos Lietuvos vyriausybės ministras Albertas Sinevičius.

Pirmojo ministrų kabineto 100-mečiui paminėti skirti renginiai vyks ir penktadienį.