Kairiajame Nemuno krante, kitapus Jurbarko – Kaimelis. Kaimelyje – dvarelis.
„Įjungiam šviesą [uždega žvakę]. Elektros čia nebuvo 19 a. ir žmonės pasišviesdavo žibalinėm lempom. Buvo tokia labai įdomi patirtis, nes prieš dvi savaites pirmą kart gyvenime važiavom pirkti žibalo“, – pasakoja paveldo puoselėtojas Karolis Banys.
Pasižvalgyti po rekonstrukcijai besiruošiantį pastatą kviečia naujieji dvaro šeimininkai – paveldo puoselėtojai Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius.
„Kai atvykome apžiūrėti pirmą kartą šio dvaro, na, mes dvaro nepažinojom, nežinojom nei kokia jo istorija, nei kas čia gyveno, tai buvo sunku gal užmegzti ryšį. Bet, kai mes aplankėm šio dvaro rūsius, akimirksniu jį įsimylėjom, nes rūsiai yra išlikę ir nepakitę nuo 1685 metų“, – sako paveldo puoselėtojas K. Banys.
„Privilegija prie jų prisiliesti yra kažkas tai tokio... ir mes lauksim visų svečių, kurie taip pat galės liesti visas šias sienas“, – džiaugiasi paveldo puoselėtojas P. Gaidamavičius.
„Aplinkiniai mums yra sakę, kad yra legenda, kad besitraukdama kariuomenė 20 a. pradžioje užmūrijo ten įvairius žmones už sienų ir tai yra be abejo mitas. Jokia kariuomenė skubėdama, bėgdama, neturės laiko išmaišyt skiedinį, plytas, palaukt kol sustings ir dar užmūryt tuos kūnus. Tai tikrai jokių kūnų čia nėra. Vieninteliai kūnai tai esam mes“, – šypsosi K. Banys.
Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius – daugeliui jau pažįstami paveldo puoselėtojai. Kaune yra įkūrę Art Deco ir Amsterdamo mokyklos muziejus. Trečioji jų iniciatyva – Kaimelio dvaras ir jame atgimsianti 19-ojo amžiaus krašto istorija.
„Priėmėm tokį sprendimą – imkim ir surizikuokim. Ir, aišku, per pusantrų metų įvyko labai daug įdomių atradimų, tad su dvaru mes irgi užmezgėm tokį labai stiprų emocinį ryšį“, – sako Karolis Banys.
„Vienoje erdvėje, dar prieš metus buvo trys kambariai, galima taip sakyti, visos tos sovietinės pertvaros yra pašalintos ir tada kambarys atskleidė savo dydį. Visi metalai yra rasti palėpėj ir pasirodo, kad dvare buvo dekoratyvūs, puošnūs mediniai baldai, kaustyti metalu ir net vienas baldas turėjo velnio motyvą. Kitoje erdvėje irgi ką tik buvo trys kambariai. Pašalinom pertvaras ir tada atsivėrė didžiausias dvaro kambarys, tai buvo svetainė“, – vedžiodamas po dvaro erdves pasakoja K. Banys.
„Kad geriau įsivaizduoti kambarių funkcijas ir kaip prieš tai jis atrodė, tai mes pastatėme keletą baldelių, rastų Lietuvoje, 19 amžiaus, turime net kai kuriuos ir iš 18 amžiaus suradę baldus Lietuvoje“, – sako P. Gaidamavičius.
„Visiems paveldo mylėtojams tai mes labai norime parodyti išlikusią spyną. Galima duris užšauti ir iš vidaus atskiru užraktu. Ir jis yra išlikęs, ir jis veikiantis, ir čia yra, tikėtina, 1866 m.“, – džiaugiasi Karolis Banys.
Vos pradėję dvaro tyrinėjimus paveldo puoselėtojai čia pat atrado autentiškų dekoro elementų, vertingų dokumentų, eksponatų.
„Buvo atrasti dokumentai, kvepalinės, rašalinės, įvairiausi daiktai, kurie yra originaliai šio dvaro. Tai ir padėjo mums išnarplioti dvaro istoriją. Ta dvaro palėpė mums buvo tikras lobynas, nes mes ten netikėtai užkliuvome už vieno koklio, įstrigusio spaliuose, ir tą koklį mes išsikasėm. Tada ieškojom kitų koklių. Ir suradom, iš tikrųjų, šimtus koklių nuolaužų. Suvokėm, kad, be abejo ne radiatoriais čia 19 amžiuje šildėsi, o kokliniais pečiais“, – apie atradimus pasakoja K. Banys.
Šiomis dienomis Kaimelio dvaro durys atsiveria norintiesiems atrasti nerestauruotą pastato autentiką. Iki rugsėjo pabaigos lankytojai pažins ir prabangią dvarininkų kasdienybę, ir tamsiąją dvarų kultūros pusę.
„Šis dvaras ir bus kitoks Lietuvoje, oficialioje dvaro programoje paliesime ir baudžiavą, nes kaip tie šeši ar aštuoni žmonės, kurie gyveno čia, galėjo sau leisti taip gerai gyventi? Atsakymas yra baudžiava“, – atkreipia dėmesį K. Banys.
„Ir mes manom, kad mes jau subrendom kalbėti apie šį laikotarpį“, – mano P. Gaidamavičius.
„Ir baudžiava turi tą edukacinę prasmę, kad mes suvoktume, kaip neįtikėtinai gerai mes šiandien gyvenam Lietuvoj ir kokias galimybes turime šiandien kurti...“, – sako K. Banys.
„Veikti...“, – priduria P. Gaidamavičius.
„Priešingai nei 19 amžiaus viduryje“, – teigia K. Banys.
Rudenį prasidės dvaro atnaujinimo ir rekonstrukcijos darbai. Planuojama, kad atgimęs Kaimelio dvaras lankytojus pasitiks po penkerių metų.
„Yra mitas, tokia legenda, apie tai, kad čia yra lobis paslėptas. Mes tą lobį ir suradom. Tai yra šis dvaras“, – džiaugiasi K. Banys.
Kaimelio dvaro virsmas istorinių patirčių muziejumi – ne paskutinis paveldo puoselėtojų sumanymas. Jau dabar Karolis ir Petras žengia ketvirtosios iniciatyvos link.
„Yra ketvirta serija jau. Tiktai dar neturi pavadinimo ir laukia savo laiko. Ketvirtoji serija ir bus skirta parodyti šių laikų Lietuvos architektūrą“, – planus atskleidžia paveldo puoselėtojas K. Banys.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
