Trečiadienį Medijų rėmimo fonde vyko posėdis, į kurį vieni norėję dalyvauti buvo įleidžiami, o kiti – ne. Radijo laidų vedėjas Marius Eidukonis sako taip pat nepatekęs į posėdį, kuris, kaip buvo skelbta, turėjo būti atviras visiems. Medijų rėmimo fondo vadovas Ruslanas Iržikevičius patvirtina susitikęs su vienuolika leidėjų ir tikina, kad tokie, siauresni formatai, labiau pasiteisina.
Kultūros periodinių leidinių asociacijos (KPLA) nariai ir kiti kultūros leidiniai užvakar, antradienį, išsiuntė kreipimąsi Lietuvos Respublikos kultūros ministrui Simonui Kairiui ir Medijų rėmimo fondo vadovui Ruslanui Iržikevičiui dėl sudarytų iškreiptos ir nesąžiningos konkurencijos aplinkybių Medijų rėmimo fondo konkurso sąlygose. Vakar vyko Medijų rėmimo fondo, kultūros tarybos, ministerijos ir kultūros periodinių leidinių asociacijos susitikimas.
Situaciją aktyviai sekęs radijo laidų vedėjas Marius Eidukonis sako, kad šioje istorijoje labai svarbi priešistorė. Medijų rėmimo fondas, primena jis, buvo skurtas tam, kad pakeistų seniai egzistavusį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą.
„Buvo, kaip žinia, pakeistos programos. Pats finansavimas, reikia pripažinti, didesnis. Dabar kalbame apie penkis milijonus, bet labai įstrigo tas pereinamasis laikotarpis. Visi tikėjosi, kad jau rudenį Medijų rėmimo fondas pradės veikti visu pajėgumu ir paraiškų teikimo laikas sutaps su tuo, kuris buvo ir su Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondu. Kadangi praėjusių metų Seimo pavasario sesijoje nebuvo priimtas Medijų rėmimo fondo įstatymas, tai viskas nusikėlė į rudens sesiją.
Visos viltys apie finansavimo pradžią ir medijų rėmimo fondo veiklos pradžią šiek tiek žlugo. Tada mes turėjome tą grandininę reakciją. Įsteigus Medijų rėmimo fondą buvo laikinasis vadovas. Lapkritį R. Iržikevičius tuo vadovu tapo. Tada lapkričio pabaigoje–gruodžio pradžioje buvo suburta fondo taryba. Priimti įstatai. Visa tai lėmė, kad visa kultūros žiniasklaida tikėto finansavimo negavo“, – įvykius primena LRT RADIJO ir LRT KLASIKOS laidų vedėjas.
Dėl to, toliau tęsia įvykius sekęs žurnalistas, Kultūros ministerija sugalvojo „be vieno euro 5 tūkst. eurų įrankį“. Jis buvo skirtas išpirkti reklamos plotus žiniasklaidoje.
„Dabar, vartant paskutinius leidinius, matosi, kad tie, kurie suskubo, pardavė tuos reklamos plotus Kultūros ministerijai, – pastebi M. Eidukonis. – Tai toks štai laikinasis pulsavimas ir vyksta. Metų pradžioje buvo patvirtintos fondo rėmimo taisyklės, kaip viena ar kita kultūros žiniasklaidos priemonė galėtų gauti tą finansavimą. Apie tai, kad tos taisyklės patvirtintos ir išsiųstos derinti Kultūros ministerijoje irgi ne visi žinojo.
Tada tie, kas sužinojo, teikė savo pastabas. Ne į visas pastabas, kultūros ministrui pasirašius jau galutinį taisyklių variantą, buvo atsižvelgta. Tas toks pykčio kamuoliukas arba sniego gniūžtė, besiritanti nuo kalno, po truputį didėjo, didėjo ir virsta dideliu kamuoliu. Kaip suprantu, vakar tas kamuolys irgi taip nemenkai sprogo per visą posėdį, kuris ten truko bemaž tris valandas.“
Įdomu tai, kad nei Marius, nei kiti kultūros žiniasklaidos atstovai į posėdį įleisti nebuvo. Pašnekovas pastebi, kad durys užtrenktos buvo teikusiesiems pastabas.
„Kieno sprendimu nebuvau priimtas, aš, matyt, iki galo nesupratau. Buvo toks darbinis susitikimas, bet tame laiške, kuris žiniasklaidos priemonių atstovų atsiųstas Medijų rėmimo fondo grupei, buvo kalbama apie atvirą diskusiją. R. Iržikevičius ne kartą kvietė suinteresuotąsias puses susitikti. Na, bet aš priimtas nebuvau. Nežinau, kiek čia galėtume manyti, kad tai buvo darbinis ar ne darbinis susitikimas, bet tame susitikime ne tik leidinių redaktoriai, bet ir tų leidinių žurnalistai buvo.
Tai ar žurnalistas, dirbantis pagal individualią veiklą, tokiu atveju yra kultūros periodinių leidinių asociacijos narys, ar ne? Ar jis tiesiog yra suinteresuotas? Jeigu jis yra suinteresuotas, tai ir aš esu suinteresuotas visuomenės informavimo apie tai, kas vyksta skirstant biudžeto pinigus. Bet aš nebuvau įleistas. Dabar atsiranda nepiktas, bet ir intriguojantis klausimas: o tai kas tada gali dalyvauti diskusijose, kas negali, ir ar tie, kurie dabar dalyvavo diskusijose, nebus pranašesni teikiant paraiškas finansavimui gauti už tuos, kurie tose diskusijose nedalyvavo?“ – klausia M. Eidukonis.
Medijų rėmimo fondo vadovas R. Iržikevičius primena, kad paraiškų priėmimo laikas jau eina į pabaigą. Pasak jo, tie, kurie dar to nepadarė, paraiškas gali siųsti iki balandžio 3 dienos vidurnakčio. Kalbėdamas apie vakarykštį susitikimą, Medijų rėmimo fondo vadovas sako, kad tai buvo pokalbis su laišką siuntusiais adresatais.
„Pirmadienį, 25 dieną, prieš ketvirtą valandą dienos, mes gavome laišką iš vienuolikos įvairių leidėjų. Daugiausia tai buvo kultūros leidinių leidėjai. 26 dieną mes išsiuntėme jiems pakvietimą pasikalbėti. Tokia ir buvo intencija pasikalbėti su tais, kurie parašė laišką ir mums uždavė ne vieną klausimą“, – sako R. Iržikevičius.
Vadovas primena, kad Medijų rėmimo fondas jau yra suorganizavęs devynis susitikimus su visuomene. Juose, pasak pašnekovo, buvo aiškinama ir mokoma, kaip pildyti paraiškas.
„Pastebėjome, kad pats geriausias formatas įvyksta tada, kai yra daromi susitikimai su siauresne grupe – tam tikros srities profesionalais. Šiuo (vakarykščiu – LRT.lt) atveju buvo periodinių leidinių profesionalai, su kuriais mes galime kalbėti siauresnėmis temomis. Televizininkams, turbūt, nebūtų įdomu kalbėti apie periodinių leidinių problemas [...]“, – laidoje kalbėjo Medijų rėmimo fondo (MRF) vadovas R. Iržikevičius.
Vadovas teigė, kad visų anksčiau buvusių susitikimų transliacijos yra MRF puslapyje, išskyrus vakarykštį, kuriame dalyvavo tik anksčiau minėto laiško autoriai. Jis taip pat pridūrė nesitikėjęs, kad į posėdį norės patekti ir daugiau žurnalistų.
LRT KLASIKOS kalbintas R. Iržikevičius sakė, kad susitikimų daugės. „Mes visur vėluojame, per skubėjimą yra padaryta klaidų, nebespėjame padaryti tiek [konsultacijų], kiek norėjome, bet dabar yra tas laikas, kai mes pradėsime kalbėti. Ir vakar buvo vienas iš pirmųjų bandymų pamėginti šitą [susitikimų] formatą. Mes norėsime kalbėti, supraskit, jei mes sukviesime visus – mes neišsiaiškinsime. <...> Turim kalbėtis su konkrečios srities konkrečiais žmonėmis tam, kad išsiaiškintume. Supraskit, mes turim ne tik kultūrinę, turim visą Lietuvos žiniasklaidą. Bus daugiau susitikimų“, – kalbėjo Medijų rėmimo fondo (MRF) vadovas R. Iržikevičius.
Laidoje pasisakė ir „Naujojo Židinio-Aidų“ direktorius Mantas Tamošaitis. Jis įvardijo pagrindines MRF problemas.
„Reikalaujama iš spausdintos, popierinės spaudos praeiti interneto lankytojų skaičiaus kartelę. Tas yra keista, nes turime daugybę žurnalų, kurie gal netgi neturėtų, jei galėtų, internetinės svetainės. Tai – žurnalo apsisprendimas: ar leidžia popierių, ar internetinę žiniasklaidą. Kita: kodėl mes dabar, feisbuko amžiuje, turime turėti daugybę sporadiškų interneto svetainių?“ – klausė M. Tamošaitis.
Anot jo, internetinei žiniasklaidai yra neleidžiama pretenduoti į didžiuosius konkursus, skirtus kultūrinei spaudai.
„Tai nebuvo komunikuojama. Visa internetinė kultūrinė žiniasklaida tikėjosi gauti finansavimą veiklai. Atsivertus kriterijus, jie sužino, kad turi pateikti savo popierinį tiražą. Kitaip tariant, iš popieriaus reikalaujame interneto, o iš interneto – popieriaus“, – dalijosi M. Tamošaitis.
M. Tamošaičio teigimu, tai, kaip fondas skaičiuoja popierinės žiniasklaidos numerių savikainą, rodo jų nekompetenciją. Anot jo, skaičiuojama atvirkščiai – didesnis numerių skaičius per metus įvertintas kaip brangesnis variantas, nors tie numeriai ploni, o štai jei žurnalas pasirodo mažesniu dažnumu, bet yra storesnis, fondas skaičiuoja, kad jis bus pigesnis.
Anot LRT KLASIKOS pašnekovo, kita problema, su kuria susiduria kultūrinės periodikos sektorius, – Medijų rėmimo fondo konkurso sąlygose reikalaujama, kad įstaiga turėtų tam tikrą etatų skaičių tam, kad galėtų pretenduoti į finansavimą, tačiau kultūrinės periodikos sektoriuje darbas etatu – išskirtinis dalykas.
„Susiduriame su situacija, kai yra reali grėsmė, daugiau nei pusė Kultūros periodikos asociacijos narių praktiškai nepraeina jokio konkurso“, – dalijosi M. Tamošaitis.
M. Tamošaitis kėlė klausimų, kodėl apskritai buvo su Kultūrinės periodikos asociacija tariamasi, jei neatsižvelgiama į jos poreikius.
„Mes buvome skatinami pusę metų skolintis, spausdinti į skolą, bet sužinome po pusės metų, kad gal net negalime tikėtis to finansavimo“, – sakė M. Tamošaitis.
„Naujojo Židinio-Aidų“ direktorius pabrėžė, kad net tie leidiniai, kurie MRF kriterijus atitinka, pavyzdžiui, „Literatūra ir menas“, palaiko juos šiame konflikte, solidarizuojasi.
Visas pokalbis – LRT KLASIKOS laidos „Ryto allegro“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius ir Kristina Tamelytė.
