Lietuvos šiaurėje, Zarasų rajone, vos keli kilometrai nuo Latvijos sienos stūkso iki mūsų dienų išlikusi XVI amžių menanti Kamariškių dvarvietė. Jei būtų labiausiai sunykusios dvarvietės rinkimai, Kamariškių dvaras šiame konkurse neabejotinai būtų užėmęs vieną pirmųjų vietų.
„Na čia buvo – arba mes, arba jis sunyks. Mes nusipirkome už tiek šitą vietą, kiek kainuoja, turbūt, vieną langą įstatyti. Mūsų pagrindinis noras buvo, kad tai išliktų“, – dalijasi Kamariškių dvaro bendruomenės narys Arūnas Survila.
Šiuo metu, Inovatorių slėnio iniciatyva dvarvietė atgimsta ir ruošiasi tapti kūrybą ir įkvėpimą spinduliuojančia vieta.
„Kai viskas labai staigiai keičiasi, tokiu technologinio milžiniško progreso laikotarpiu, skubėjimo laikotarpiu taip pat reikia tokių erdvių, kur žmogus gali pabendrauti su žmogumi. Kur daugiau empatijos ir panašiai. Ir mes tada pagalvojome, kad tai gali būti Kamariškės“, – sako A. Survila.
Burti bendraminčius, kūrybai neabejingus žmones Inovatorių slėnio komanda nusprendė jau dabar, nelaukdama dvaro atkūrimo darbų pabaigos.
Netoli Kamariškių, Antalieptėje esančiame vienuolyne jie rengia plenerus ir įvairių sričių menininkų rezidencijas. Šie kultūros vyksmai, pasak organizatorių, sulaukia itin didelio menininkų susidomėjimo.
„Pati idėja užgimė kartu su Kamariškių dvaro projektu, su mintimi, kas ten galėtų vykti. Kol kas, kadangi Kamariškėse dar neišeina, tai persikėlėme į Antalieptę. Čia yra pasaulio pakraštys, bet atvažiuoja, ir kas dar gražiau, kad jie dar sugrįžta po to. Kadangi yra galimybė dalyvauti keliuose iš plenerų, pavyzdžiui, jie tik ir laukia, ir klausia, kada jau kitas ir kada bus galima čia atvažiuoti ir būti“, – sako Kamariškių dvaro projekto vadovė Monika Rinkevičiūtė.
Šiuo metu Antalieptėje reziduoja įvairių sričių menininkai iš Lietuvos ir Norvegijos. Viena jų – garso menininkė Ingrida Frivold.
„Studijavau klasikinę muziką, tačiau improvizacija visuomet mane žavėjo. Kai gyniausi magistrą, tai buvo 1998 metais, improvizavau su valtorna. Tuo metu ieškojau būdų kurti tai, ką dabar darau, tačiau man teko palaukti, kol ištobulės technologijos. Savo kūrybą kitąmet pristatysiu Norvegijoje, tai bus garso instaliacija. Šiuo metu planuoju, kaip tai įgyvendinti“, – pasakoja garso menininkė I. Frivold.
Kitiems ši rezidencija – proga daugiau laiko skirti mėgstamoms veikloms.
„Mes visai neseniai su draugėmis susitikome ir supratome, kad mums smagu kartu dainuoti. Ir išgirdome, kad yra tokia galimybė atvykti į Antalieptę ir praleisti daugiau laiko kartu, skirti laiko muzikai, dėl to ir atvykome čia“, – sako menininkė Adelė Šumauskaitė.
„Čia labai dėkinga erdvė kurti ir tiesiog susitelkti į tuos dalykus, kuriems nelieka laiko. Ir pasistūmėjome per tas kelias dienas neįtikėtinai daug, žymiai daugiau nei įprastai. Ir apskritai, neįtikėtinai daug dainavau ir muzikavau“, – teigia muzikantė Saulė Paulikaitė.
Lietuvos šiaurėje kūrybiškus žmones jungianti erdvė į veiklas įtraukia ir vietos bendruomenes, apylinkių gyventojus. Kviečiama skleisti kultūrą ir siūlyti naujas idėjas, atitrūkti nuo didmiesčių šurmulio ir tapti bendruomenės dalimi.
