Kultūra

2018.08.07 11:32

L. Klimka. M. Jankus, Mažosios Lietuvos patriarchas (komentaras)

2018.08.07 11:32

Lygiai prieš 160 metų rugpjūčio 7 d. Bitėnuose, Pagėgių krašte gimė Martynas Jankus, Mažosios Lietuvos patriarchas. Tas kaimelis, prigludęs prie šventojo Rambyno kalno, buvo tikras lietuviško žodžio šaltinis, gaivinęs tautą XIX–XX a. sandūroje.

O kas nėra girdėjęs apie Rambyną? Tai Vydūnas jo istorinę atmintį taip gražiai atgaivino, chorų lietuviškomis dainomis pašlovino. Tik gaila, kad Nemunas didesniąją kalno dalį yra išplukdęs į marias. Ir net įžymųjį aukuro akmenį, kuriame žaižaruodavo besileidžiančios saulės spinduliai, upės bangos pasiglemžusios. Bet tai simboliška: juk romėnų žemės aprašymuose Nemunas pavadintas Chronosu, taigi Laiko dievo upe. O laike viskas nuskęsta: ir šlovinga istorinė praeitis, ir didingi sumanymai bei viltys. Viskas nuskęsta, išskyrus tautos dvasią. Ji nemari,  jeigu maitinama istorine atmintimi...

Šiandien Bitėnuose medžių paunksmėje nedaug belikę senų sodybų. Tačiau šiame kaime įkurtas įdomus muziejus – M. Jankaus spaustuvė, veikusi 1892–1909 m. Čia ir bus pažymėtas šio nenuoramos knygininko, nenuilstančio kultūros darbininko gimtadienis. Tai labai ryški asmenybė tautinio atgimimo istorijoje. Kaip knygų leidėjas ir platintojas M. Jankus neturėjo sau lygių. O svarbiausia tai, kad jis spaudos darbus susiejo su Mažosios Lietuvos nacionaliniu bei politiniu judėjimu. Jo veiklos dėka formavosi tvirta Mažosios ir Didžiosios Lietuvos kultūrinio bei visuomeninio politinio suartėjimo tradicija. Juk tarp abiejų kraštų būta nemažų skirtumų: ekonominiu ir apšvietos lygmeniu mažlietuviai pranoko savo tautiečius Didžiojoje Lietuvoje; skirtingos buvo ir religinės konfesijos.

Sunku suminėti visus M. Jankaus nuopelnus tautai ir Lietuvai –  jo gyvenimas tik tam ir buvo skirtas. Lietuvišką veiklą pradėjo 1882–1883 m. savo paties surinktų liaudies dainų publikavimu. 1885-aisiais jis su bendraminčiais įsteigė kultūros draugiją „Birutė“, 1890-aisiais kartu su Jonu Smalakiu ir Dovu Zauniumi įkūrė pirmąją politinę partiją, tuomet pavadintą „Lietuviškos konservatyvų draugystės komitetu“. Nuo 5-ojo iki 8-ojo numerio leido kaip atsakingasis redaktorius garsiąją Jono Basanavičiaus įsteigtąją „Aušrą“; jo namuose Bitėnuose gyveno laikraščio redaktoriai Jonas Šliūpas ir Jurgis Mikšas.

Organizaciniai, finansiniai, administraciniai rūpesčiai – viskas gulė ant M. Jankaus pečių. Jis palaikė spaudos ryšius su JAV lietuviais, latvių, lenkų, gudų tautinio sąjūdžio veikėjais. 1889-aisiais M. Jankus įsigijo ir spaustuvės įrangą; daug privargo ją išlaikydamas. Tačiau kokie rezultatai! Viso šiame kaimelyje išspausdinta  312 lietuviškų knygų ir 15 periodinių leidinių; gotišku ir lotynišku šriftu, skirti tiek Mažajai, tiek ir Didžiajai Lietuvai. Per savo veiklos metus M. Jankus pats parašė 43 knygas, brošiūras, kalendorius. Viena jų skirta senajam Vilniaus universitetui, – tai pirmoji lietuviška mūsų mokslo švyturio istorija. M. Jankus leido ir pirmąjį satyrinį žurnalėlį „Tetutė“, siekdamas humoru gydyti tautos skaudulius.

Bitėnuose M. Jankus buvo pasistatydinęs savitos architektūros dviaukštį spaustuvės pastatą. Pirmajame aukšte įkurdino nedidelę kontorą ir rinkyklą su aštuoniomis darbo vietomis, antrajame – gyvenamuosius kambarius spaustuvės specialistams ir mokiniams. Prie namo glaudėsi vienaaukštis plytinis priestatas, kuriame veikė spausdinimo darbų skyrius. Bitėnų sodyba tapo lyg ir centriniu lietuviškų knygų sandėliu, svarbia užeiga knygnešiams. Iš čia išspausdinti ir iš kitų leidėjų supirkti spaudiniai būdavo gabenami į Lietuvą. Prūsų valdžios už lietuvišką veiklą, kurioje oi kaip nevengė šmaikštaus žodžio (juk valdžia labiausiai bijo būti išjuokta), M. Jankus buvo baustas ar ne 40 kartų –  areštais, piniginėmis baudomis.

Bręstant Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo siekiui, jis tapo politinio Mažosios ir Didžiosios Lietuvos suartėjimo propaguotoju. 1917 m. Rusijos imperijos lietuvių seime Petrograde M. Jankus net paskelbė deklaraciją apie Mažosios Lietuvos norą susijungti su Didžiąja Lietuva, o 1918 m. grįžęs į tėviškę, tapo vienu iš Tilžės akto signatarų. Kaip Lietuvai lojalus mažlietuvių veikėjas, 1920 m. buvo kooptuotas į Lietuvos Tarybą ir dalyvavo propagandinėje veikloje Lietuvai rengiantis jėga užimti Klaipėdos kraštą. 1922 m. pabaigoje M. Jankus tapo Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto, kuris savo veikla dengė Lietuvos dalyvavimą Klaipėdos sukilime, pirmininku.

Keisčiausia šio nuostabaus žmogaus biografijoje – tai, kad buvo savamokslis, baigęs tik pradinę kaimo mokyklėlę... Visa kita įgyta savišvietos būdu, per knygas, beje, atvedusias ir į laisvamanybę. Stebėtina prigimtinė tautiškumo ir kultūrinio tapatumo nuovoka!

Prieškario metais dėl tvirtos prolietuviškos pozicijos ir veiklos, skirtos abiejų Lietuvų suartėjimui, buvo vadinamas Mažosios Lietuvos patriarchu. 1928 m. M. Jankui, minint jo septyniasdešimtmečio sukaktį ir Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį, buvo padovanota Amžinoji Rambyno kalno knyga, sverianti 20 kilogramų. Ši atminimų knyga tapo M. Jankaus ir Mažosios Lietuvos svečių foliantu, joje savo parašus paliko įžymiausi to meto Lietuvos žmonės. Pirmajame puslapyje Vydūno įrašas: „Tegul auga lietuvių tautoje visa, kas gera, kas gražu, kas išmintinga, teisinga ir tvirta. Rambyne, 1928 m. birželio 24 d.“

Senatvėje M. Jankui neilgai teko ramybe ir nuopelnų įvertinimu pasidžiaugti. Po 1939-ųjų metų  Klaipėdos krašto anšliuso jis pasitraukė į Kauną. Karo metais sugrįžo į Bitėnus, bet frontui riedant į vakarus, vokiečių armijos buvo iškeldintas į Vokietijos gilumą.

Mirė M. Jankus Flensburge 1946 m. gegužės 23 d. Urna su Mažosios Lietuvos patriarcho  pelenais 1993-siais metais buvo iškilmingai perlaidota Bitėnų kapinaitėse, – šalia Vydūno, kitų šio krašto šviesuolių.

Tikrai verta aplankyti senąjį Rambyną, Bitėnų kaimelį ir jo kapinaites, M. Jankaus muziejų-atstatytąją spaustuvę; visa tai sukels daug minčių, paliks gražių ir gilių įspūdžių. Per tautines šventes šiandien ant Rambyno vėl skamba lietuviškos dainos,  aukure suliepsnoja ugnelė...

Etnologo Liberto Klimkos komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.