Lenkijoje gyvenančiam vienam garsiausių Lietuvos dailininkų Stasiui Eidrigevičiui – 69-eri. Jau kurį laiką menininkas ne tik kuria, bet ir peržiūri bei atrinkinėja ankstesnius savo darbus. To jo prašo artėjančiam dailininko 70-mečiui skirtos retrospektyvinės parodos Japonijoje organizatoriai.
Pasakyti, kad S. Eidrigevičius yra dailininkas, reikštų nepasakyti beveik nieko. Daugiau kaip prieš 30 Lenkijos sostinėje apsistojęs kūrėjas save išbando vis naujose meno srityse – jis ir piešia, ir tapo, ir iliustruoja knygas, kuria kaukes bei skulptūras, rašo, režisuoja, neapsieina ir be grafikos bei plakatų. Beje, jo kurtas plakatas buvo vienintelis lietuvių autoriaus kūrinys, eksponuotas šių metų Varšuvos bienalėje.
Per 100 personalinių parodų surengęs Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas S. Eidrigevičius, pasitikdamas mus savo dirbtuvėse Varšuvoje, prasitaria, kad labiausiai mėgsta kurti klausydamasis klasikinės muzikos arba tyloje. Taip lengviausia mintimis nusikelti į kaimą Panevėžio rajone, kur užaugo – apie jį ir jo gyventojus menininkas yra sukūręs poemą „Giedanti gaidžio galva“.
Įvairiausias meno sritis ir technikas mėgstantis išbandyti kūrėjas užsimena, kad daug dėmesio skiria ir savo darbų pavadinimams – jų esą galėtų ir neduoti, tačiau mano, kad būtent pavadinimai padeda užvesti žiūrovą ant teisingo kelio, aiškinantis, ką menininkas kūriniu norėjo pasakyti. O įkvėpimo kurti nė neieško – jo esą pilna kiekviena gyvenimo akimirka.
Išsamiau – Giedrės Baltrušytės reportaže.
