UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą papildė ketvirtoji Lietuvos vertybė – šiaudinių sodų tradicija, pranešime žiniasklaidoje skelbia Kultūros ministerija.
Toks sprendimas priimtas Botsvanoje vykstančioje Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos Tarpvyriausybinio komiteto sesijoje.
Šiaudinių sodų tradicijos nominacinės bylos rengimo procesą koordinavo Lietuvos nacionalinis kultūros centras, konsultuojant Kultūros ministerijai. Darbo grupėje dalyvavo šio centro, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato, Vilniaus etninės kultūros centro specialistai, A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos istorijos instituto ekspertai, taip pat nevyriausybinės organizacijos, asociacijos „Dangaus sodai“, vienijančios sodų rišėjas, nariai. Beje, paraiškos rengimo procesas paskatino įsteigti pastarąją asociaciją.
Kultūros ministras Simonas Kairys tikina, kad tai yra labai stipri žinia ypač turint omenyje, kad Lietuva neturi daug objektų, įrašytų į UNESCO paveldo sąrašus.
„Pirmiausia, mes tiesiog išeiname už savo tradicinio supratimo ribų ir ta tradicija yra svarbi ne tik mums, ne tik Lietuvai, bet tai yra iš esmės pasaulinio lygio tradicija, kuri yra saugoma tokios organizacijos, kaip UNESCO“, – LRT RADIJUI sako ministras.
2017 m. sodų rišimo tradicija įrašyta į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Šiaudiniai sodai, dar vadinti liktoriumi, voru, pajonku, pajonkėliu, dangumi, pasauliu, rojumi, sietynu, reketuku, rekėžiu, krijeliu, aitvaru, miestu, žarondėliu, buvo rišami visoje Lietuvoje ir turėjo ne tik dekoratyvinę, bet ir apeiginę reikšmę, simbolizuoja visatos modelį, tad siejami su gyvenimo gerove, apsauga.
Neretai šiaudiniai sodai tampa neatsiejama tradicinio medinio būsto interjero dalimi, teikiančia tapatybės ir tęstinumo pojūtį. Šiandien šiaudinių sodų rišėjai dirba įvairiose Lietuvos savivaldybėse, tačiau daugiausia sodų meistrų susitelkę Vilniuje ir Vilniaus rajone. Daug kitų „sodininkų“ gyvena Šiaurės rytų Lietuvoje – Aukštaitijoje, ypač Utenos, Jonavos, Anykščių, Biržų, Ukmergės, Švenčionių, Rokiškio, Kupiškio rajonuose.
Anksčiau į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą jau įrašytos trys mūsų šalyje puoselėjamos vertybės – dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos valstybėse, sutartinės – lietuvių polifoninės dainos ir kryždirbystė bei jos simbolika Lietuvoje. Šiuo metu Kultūros ministerija rengia pastarųjų dviejų vertybių išsaugojimo veiksmų planus, kuriuose numatoma koordinuoti įvairių įstaigų ir institucijų vykdomas priemones, skirtas kryždirbystės ir sutartinių gyvybingumui užtikrinti.
