„Jeigu aš būčiau milijonierius verslininkas ir man patiktų muzika, aš pastatyčiau ne vieną koncertų salę“, – juokaudamas apie koncertinių erdvių trūkumą Lietuvoje sako akordeonistas Martynas Levickis. Jam šie metai itin gausūs didelių karjeros pasiekimų: muzikantas išleido naują albumą, šis albumas pelnė prestižinį „Opus Klassik“ apdovanojimą, M. Levickis tapo vizituojančiu Londono Karališkosios muzikos akademijos profesoriumi.
Apie unikalaus garso paieškas, gruodį Lietuvoje vyksiantį koncertinį turą ir tai, kokiu pedagogu ruošiasi būti, akordeonistas pasikalbėjo su LRT RADIJU.
Unikalaus garso ieško nuolatos
Praėjusį savaitgalį Berlyne vyko svarbūs visoje Europoje „Opus Klassik 2023“ apdovanojimai. Akordeonininkas M. Levickis ceremonijoje buvo oficialiai paskelbtas geriausiu metų instrumentalistu ir apdovanotas prestižiniu prizu.
„Iš tikrųjų nežinau, ką komisija galvojo, bet tikiuosi, kad jie įvertino, bent jau mano suvokimu, mano kuriamą išskirtinį akordeono garsą“, – LRT RADIJUI sako pats laureatas.
Prestižinį apdovanojimą akordeonistas gavo už naujausią savo albumą „Autograph“. Anot muzikanto, šį darbą būtų galima laikyti savotiška žyma jo paties biografijoje.
„Per pandemiją teko tikrai nemažai pagroti, padirbėti su savimi studijoje. Manau, kad tas albumas atspindi tą, sakykime, pakylėjimą mano technikos, muzikinės interpretacijos. Tikrai didžiuojuosi, kad apdovanotas būtent tas albumas“, – atvirauja M. Levickis.
Pašnekovas pasakoja nuolat bandantis surasti „tą unikalų garsą“. Tikrai ne visada pavyksta, sako jis, tačiau rankų nenuleidžia. Anot jo, gebėjimas kūrinį sugroti ne kaip nors mechaniškai, o preciziškai kontroliuojant savo judesius ir lemia tai, jog muzika žmonėms suvirpina širdis.
„Prieš porą dienų buvau pas akordeonų meistrą Kelmėje, jis čia, Lietuvoje, prižiūri mano instrumentą. Jis ant stalo buvo pasidėjęs mechaninius vargonėlius, akordeono prototipą, (...) ten iš apačios varikliukas pučia orą. Buvo labai įdomu pagroti jais. Iš karto supratau skirtumą, ką reiškia, kai žmogus valdo tą orą, t. y. aš su savo kaire ranka valdau dumples, o ką reiškia, kai tiesiog kažkoks varikliukas pučia.
Tai čia ir atsiranda galbūt tas garso unikalumas – kaip tu sugebi sukontroliuoti oro tėkmę instrumente. Man tai svarbu todėl, kad nuo to priklauso galutinis rezultatas, kaip žmogus pasijaus, kaip surezonuos jo sieloje, jo ausyse, smegenyse ta muzika. Galėčiau tiesiog groti mechaniškai ir taip, tai būtų tie patys garsai, bet kartu tai būtų labai kitokie garsai“, – aiškina laidos „Kultūros savaitė“ svečias.
Sieks atrasti kiekvieno studento individualumą
Kitas didelis karjeros pasiekimas, kurio šiemet sulaukė M. Levickis, – kvietimas tapti vizituojančiu Londono Karališkosios muzikos akademijos profesoriumi. Jau šį rudenį studentams dėstyti pradėsiantis akordeonistas sako, kad pedagoginis darbas jam nesvetimas.
„Gyvendamas tame pačiame Londone, pragyvenau iš pedagoginio darbo. Dirbau lituanistinėje mokykloje, šeštadieninėje mokykloje, muzikos mokykloje privačiai dėsčiau“, – LRT RADIJUI atskleidžia menininkas.
Tiesa, tuomet jis dėstė tik vaikams, o dabar teks mokyti suaugusiuosius, bet šio iššūkio pašnekovas nesibaimina, mano, kad turėtų būti net lengviau.
„Aš to labai laukiu. Labai gerai atsimenu: kai buvo pirmieji mokiniai, kurie turėjo pradėti nuo nulio, aš net nežinojau, kaip reikia žmogui pasakyti, kad dabar mes jau grosime pirmą garsą, kaip rankeles uždėti ant klaviatūros. [Tai] atrodė labai labai didelė atsakomybė, ypač jeigu tie žmonės vėliau norės siekti muziko kelio“, – teigia pašnekovas.
Pasakyti, koks jis bus kaip profesorius, M. Levickiui dar gana sunku. Kaip vieną iš pavyzdžių jis įvardija savo paties buvusį profesorių, kuris ir bus jo tiesioginis vadovas akademijoje Londone.
„[Jis] visą laiką siekė atrasti kiekvieno studento individualumą, unikalumą ir nė vieno nelipdė pagal vieną kurpalį. Man tai taip pat labai aktualu“, – tikina muzikantas.
Akordeonistas prisipažįsta – yra ir tokių paties išbandytų mokymo metodų, kurių kaip dėstytojas jis taikyti nežada.
„Aš esu išbandęs vieno profesoriaus labai unikalią mokymo praktiką, kuri yra susijusi su judesių valdymu, varžymu. Man teko groti su kojomis, pririštomis prie kėdės, mano kėdė buvo pastatyta prie sienos ir dešinės rankos judėjimo amplitudė buvo suvaržyta. Tai aš tokių praktikų nenorėčiau taikyti“, – pabrėžia menininkas.
Jei būtų verslininkas, salių pastatytų ne vieną
Vizituojančiu profesoriumi dirbsiantis M. Levickis atvirauja, kad kiekvieną savaitę dėstyti Londono Karališkojoje muzikos akademijoje šiuo metu jis tiesiog neturėtų laiko, mat su koncertinėmis programomis jis važinėja po visą pasaulį. Jo muzikavimu šį gruodį galės pasidžiaugti ir Lietuvos publika – akordeonistas šalyje surengs arenų turą. Jo tema – kino muzika.
„Kino muzika yra tas arkliukas, kuris iš tikrųjų sentimentaliai įtraukia labai daug ką. Kartu tai yra ir intriga – o kaipgi skambės akordeonas tuose garso takeliuose, kur jo nėra originaliai?“ – sako laidos „Kultūros savaitė“ svečias.
Akordeonistas džiaugiasi, kad Lietuva, nors ir maža šalis, turi ne vieną areną, kurioje galima rengti pasirodymus. Esą tokios galimybės stebina net ir užsieniečius.
„Mano vadybos Hamburge, (...) labai mažos kompanijos, bet priklausančios didelei kompanijai, kuri organizuoja praktiškai visus koncertus Vokietijoje, (...) vienas iš savininkų buvo didžiai nustebęs, kad aš darau turą po arenas Lietuvoje. Jo klausimas buvo: „O Lietuvoje yra arenų?“ – juokiasi M. Levickis.
Vis dėlto jis apgailestauja, kad tikros klasikinės koncertų salės iki šiol šalyje taip ir nepavyko pastatyti, o juk tą padaryti, atrodo, nebūtų taip sudėtinga.
„Man apmaudu, kad per tuos 30 nepriklausomybės metų mes sugebėjome prisistatyti daugybę akropolių, daugybę arenų, daugybę įvairiausių centrų ir juos puikiai išnaudojame. O kur yra ta koncertų salė?
(...) Privatūs subjektai, verslai turi resursų, iš ko statyti dalykus. Kartais pagalvoju: jeigu aš būčiau turtingas milijonierius verslininkas ir man patiktų muzika (aš tikiu, kad tokių yra), aš pastatyčiau tų salių, ko gero, ne vieną Lietuvoje, ir jos kuo puikiausiai galėtų veikti kaip verslo objektai“, – tikina muzikantas.
Pašnekovas daug vilčių deda į šiuo metu Vilniuje planuojamą statyti koncertų salę. Akordeonistas tikisi, kad dėl jos panaudojimo sutars įvairių muzikos žanrų atstovai.
„Labai džiaugiuosi, kad ji (koncertų salė – LRT.lt) yra pagaliau statoma ant Tauro kalno, bet (...) aš nematau dar kol kas vizijos to pastato. Kol kas tai sienos, gražus projektas. Tikiuosi, viską pavyks ten pastatyti puikiai, tikiuosi, kad akustika salėje bus tokia, kad norėsis groti.
Ir tikiuosi, kad kultūros veikėjai netampys kiekvienas į savo pusę tos staltiesės nuo stalo, norėdami ten ir operas, ir popkoncertus daryti. Aš manau, kad viskam yra sava vieta. Kadangi Lietuva neturi tikros klasikinės koncertų salės, mes privalome padaryti viską, kad čia būtų būtent tai“, – sako M. Levickis.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Kultūros savaitė“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
