Venecijos kino festivalyje lenkų režisierei Agnieszkai Holland už filmą „The Green Border“ (liet. „Žalioji siena“) buvo įteiktas Specialusis žiuri prizas. Juosta, pasakojanti apie prieš dvejus metus prasidėjusią migracijos krizę prie Baltarusijos ir Lenkijos pasienio, dar prieš pasaulinę premjerą buvo nevienareikšmiškai vertinama savo šalyje ir sulaukė aršių komentarų iš valdžios atstovų. Filmas Lenkijoje išleidžiamas jau šį penktadienį, rugsėjo 22 d. Režisierė teigė, kad tikisi sulaukti prieš ją iškeltų bylų, tačiau pati sudėti rankų neketina ir kovos už tiesą. Plačiau pasakoja Venecijos kino festivalyje viešėjusi kino žurnalistė Ieva Šukytė.
„Green Border“ iš kelių perspektyvų žvelgia į prieš porą metų prasidėjusią migracijos krizę. Juostoje matomas brutalus baltarusių ir lenkų pasieniečių elgesys su pabėgėliais iš Artimųjų Rytų ir Afrikos, kurie mėtomi iš vienos šalies į kitą, bei lenkų aktyvistai – net ir surištomis rankomis, besistengiantys visais įmanomais būdais padėti politinių aplinkybių nuskriaustiems asmenims.
Lenkijos teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro prieš pasaulinę Agnieszkos Holland filmo „The Green Border“ premjerą šį kūrinį palygino su nacių propaganda. Toks pareiškimas šokiravo ne vieną.
„Džiaugiuosi, kad jus tai šokiravo, nes žinot, kas blogiausia Lenkijoje? Kad niekas nebuvo šokiruotas“, – sakė režisierė A. Holland.
Teisingumo ministro teigimu, Antrojo pasaulinio karo metais lenkus šmeižė nacių propaganda, o dabar tam turime, kaip sako Z. Ziobro, A. Holland.
„Mano reakcija į tai buvo – kas per šūdas? Aišku, ji buvo labai nuspėjama. Žinojau, kad jie skalambys būgnais, jog esu Putino tarnautoja ir pabrėš faktą, kad mano tėvas buvo Raudonosios armijos narys, apkaltins mane esančią nace. Velniop jį. Tegul apsišika – tokia mano reakcija. Žinoma, mano advokatai ruošiasi imtis veiksmų dėl šmeižto ir panašiai. Sakyti tokius dalykus apie mane, turint omeny mano biografiją ir praeitį, visiškai prasilenkia su realybe. Jie sukūrė terpę, kurioje dabar gyvena pusė šalies populiacijos“, – teigė režisierė A. Holland.
Paklausta, ar nebijo, kad prieš ją gali būti imamasi veiksmų ar bandoma susidoroti, režisierė sako, kad visko gali nutikti. „Jeigu turi žmones, kurie valdo viešąją žiniasklaidą, kuri skleidžia balsą per visas įmanomas platformas – taip. Jis yra vienas iš šalies valdančiųjų, labai svarbus politikas. Jis priklauso antrajai pagal svarbumą šalies partijai ir sako tokius dalykus. Žinoma, aš sulaukiu pakankamai bjaurių žinučių. Ir vieną dieną pamatysit kokį beprotį, kuris mane sumuš. Tai manęs nežeidžia. Tai yra neapykantos kalba, kuri gali sukelti realų smurtą. Taip jau nutiko. Gdansko meras buvo nužudytas...“, – sakė režisierė A. Holland, kuri šiuo metu yra Europos kino akademijos prezidentė.
Taigi, teoriškai, ši organizacija galėtų ją apsaugoti. Tačiau, pasak režisierės, nesvarbu, ar esi Kino akademijos prezidentė, ar didelio Lenkijos miesto meras, cituojant A. Holland, „jeigu egzistuoja bepročiai fašistai ir šikniai, savęs apsaugoti negali“.
Spaudos konferencijoje A. Holland teigė, kad Europos Sąjunga turėtų priimti sprendimą – juk dabar fašizmas išsikerojęs Vengrijoje, Italijoje ir kitose šalyse. Atrodo, kad bėgame prieš laiką.
„Galbūt jau per vėlu. Žinot, kas atsitiko. Turėjome krizę 2014 metais. Europos Sąjunga siaubingai išsigando populistinių ir fašistinių judėjimų, kurie pasinaudojo pabėgėlių krize, siekdami įžiebti žmonėms baimę ir įteigti, kad Europa griūna, praranda savo tapatybę. Tai suveikė. Suveikė Vengrijoje, Italijoje, tam tikru mastu Prancūzijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje. Todėl, žinoma, kad liberalioji demokratija išsigando ir nusprendė, kad turime nustoti kalbėti apie pabėgėlius, nes tai gąsdina žmones ir padeda populistiniams bei fašistiniams judėjimams. Todėl jie pradėjo apsimesti, kad tai neegzistuoja, ėmė ieškoti sprendimų, kurie yra kvaili. Pavyzdžiui, mokėti Erdoganui politiškai ir finansiškai, kad jis juos laikytų. Jie dabar moka ir Tunisui bei Libijai. Tai iš dalies pavyko – pabėgėliai ten gyvena gana padoriai. Kalbėjau su savo draugais turkais ir Turkijos sirais, kalbėjau su savo koprodiuseriu ir mano vaikų tėvu, ir kas labiausiai stebina – kad per rinkimus jie visiškai nebuvo nusistatę prieš Erdoganą. Jie buvo UŽ jį. Aš skaičiau jo oponento programą ir pirmame punkte jis nurodė, kad išvarys visus pabėgėlius, visus Sirijos pabėgėlius. Dabar niekas nebėra juoda ir balta. Vieną dieną pabėgėliai tau padeda politiškai, kitą – gali tave sunaikinti. Taip jau pamažu pradeda vykti ir Lenkijoje. Kai prasidėjo karas Ukrainoje, visi entuziastingai ir besididžiuodami jiems padėjo, tačiau šalyje auga partija, kuri nusistačiusi prieš Lenkijos ukraininimą. Partija, kuri dabar valdo šalį, nuo viso to nusisuka. Pavyzdžiui, valstiečiai yra nepatenkinti, kad į šalį iš Ukrainos gabenami grūdai ir kita agrokultūra. Dėl to krenta lenkiškų produktų kainos. Todėl valdžia iškart užblokavo tolesnį gabenimą. Ir taip jie pradėjo žaisti Putino žaidimą. Štai kur mes atsidūrėme. Užvirė toks jovalas, jog džiaugiuosi, kad esu kino kūrėja. Man nebuvo sunku, nes turėjau visišką savo filmo kontrolę, o tie sušikti politikai visiškai nesugeba valdyti situacijos Europoje“, – sako A. Holland.
Režisierė teigia, kad kinas nėra visiškai bejėgis. Tad kur atsiduria filmai ir patys režisieriai tokiame kontekste?
„Mes galime sukurti realybę, kuri yra tikresnė nei pati realybė. Taip pat tikriausiai su savo kūriniais galime lengviau pasiekti žmones. Ypač, kai mus taip už dyką reklamuoja ministras Z. Ziobro. Mes galime suteikti balsą bebalsiams žmonėms. Žinoma, nesu naivi, žinau, jog mūsų įtaka yra ribota. Galbūt filmas padės rinkimų metu, nes šalis yra rinkiminiame laikotarpyje. Gal padėsime valdžiai – juk yra tokia galimybė.“
Filmas „The Green Border“ Lenkijos kino teatrus pasieks rugsėjo 22 d. Ar nebijoma neigiamos reakcijos?
„Ką jie gali padaryti? Galime tikėtis demonstracijų prie kino teatrų. Mūsų filmo platintojai yra paprasti komercinio kino platintojai. Jie žinojo, kad filmo tema yra kontroversiška, tačiau anksčiau jie jau yra išleidę tokių filmų ir iš to užsidirbo pinigų. Tačiau mes nežinome, viskas gali pasisukti kitaip... Galbūt jie dar nežino, su kokiomis problemomis gali susidurti. Mane gali paduoti į teismą. Žinau, kad turėsiu daug problemų dėl šmeižto. Lenkijoje turime didelę iš viešų pinigų finansuojamą instituciją – šmeižto prieš Lenkiją lygą. Jie tikrai paduos mane į teismą. Po to gali sekti pasieniečiai. Nežinau... Bet tikrai turėsiu daug problemų“, – sako režisierė A. Holland.
