Birželio 14-ąją mirė garsi dailininkė, kūrėja Dalia Mataitienė. Scenografė prieš savaitę minėjo 87-ąjį gimtadienį. Žinią LRT.lt patvirtino menininkės dukra smuikininkė, LMTA dėstytoja Rusnė Mataitytė.
1998 metais menininkė apdovanota Gedimino ordino medaliu, o 2010-aisiais kartu su vyru Povilu Mataičiu – Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
Dalia Mataitienė gimė 1936 m. birželio 6 d., Klaipėdoje. 1960 m. baigė Lietuvos dailės institutą. Nuo 1960 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje (Rusijoje, Brazilijoje, Italijoje, Danijoje, Prancūzijoje; dalyvavo D. Mikšio projekte 2011 Venecijos bienalėje), individualios Vilniuje (1973, 1994, 2002, 2007, 2008), Taline (1974), Tartu (1974), Erfurte (1979), Kaune (2004), Klaipėdoje (2009).
1959–1961 buvo Lietuvos akademinio dramos teatro, 1962–1964 ansamblio „Lietuva“, 1964–1965 Lietuvos kino studijos dailininkė.
Nuo 1967 su vyru P. Mataičiu (meno vadovas ir režisierius) kūrė spektaklius Lietuvių etnografiniame ansamblyje (1974–90 Liaudies buities muziejaus Liaudies muzikos teatro trupė, 1992–2010 veikė kaip viešoji įstaiga „Lietuvių folkloro teatras“); jo dailininkė, sukūrė scenografijų ir kostiumų („Scenos vaizdeliai“ 1978, „Lietuvių gaidos“ 1982, „Mano kanklės paauksuotos“ 1985, „Ir kelsis vėl iš tavo kraujo Lietuva“ 1997). Sukūrė scenovaizdžių Klaipėdos („Nazımo Hikmeto Legenda apie meilę“ 1976), Kauno (S. Gedos, B. Kutavičiaus „Strazdas – žalias paukštis“ 1984, W. Shakespeare’o „Ričardas II“ 1985), Šiaulių (V. Mykolaičio Putino „Valdovas“ 1974, B. Sruogos „Pajūrio kurortas“ 1975), Lietuvos nacionalinio dramos (F. Dostojevskio „Stepančikovo dvaras ir jo gyventojai“ 1971, J. M. Synge’o „Narsuolis iš Vakarų pakrantės“ 1975, F. Schillerio „Marija Stiuart“ 2004), Erfurto dramos (K. Sajos „Jaučio metai“ 1979), Kaliningrado dramos (F. Schillerio „Marija Stiuart“ 2006) teatrų, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (G. Verdi „Nabucco“ 1992, E. Balsio „Eglė žalčių karalienė“ 1995) spektakliams.
Kino filmų „Don Žuanas“ (1987), „Strazdas – žalias paukštis“ (1990, abiejų režisierius J. Vaitkus) dailininkė.
Sukūrė ornamentinės struktūros tapybos ir grafikos kūrinių. Kūrybai būdinga dekoratyvumas, emocingumas ir originalumas. Scenovaizdžiai įtaigūs, kuria ryškią spektaklio aplinką.
1984 m. D. Mataitienės kūryba įvertinta LSSR valstybinė premija, 1998 m. ji apdovanota Gedimino ordino medaliu, 2010 m. kartu su vyru režisieriumi Povilu Mataičiu – Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
Užuojautą reiškia Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir kultūros ministras
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl scenografės, Nacionalinės premijos laureatės Dalios Mataitienės mirties.
Pasak šalies vadovo, ilgametė Dalios Mataitienės veikla visuomet išliks drąsių, iškart atpažįstamų meninių sprendimų ir kartu mūsų kultūrinių tapatumų išskleidimo pavyzdžiu.
„Plačiai pažinta ir pripažinta dailininkės, scenografės kūryba, vystyta ir kartu su šviesaus atminimo Povilu Mataičiu Lietuvių folkloro teatre, išlieka vienu lietuviškosios kultūros ir kultūros istorijos ramsčių bei šviesulių“, – rašoma valstybės vadovo užuojautoje.
Šalies vadovas reiškia nuoširdžią užuojautą menininkės artimiesiems, bendražygiams ir visiems jos talento gerbėjams.
Kultūros ministras Simonas Kairys išreiškė užuojautą dėl dailininkės scenografės, vienos Lietuvių folkloro teatro įkūrėjų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Dalios Mataitienės mirties.
„Netekome išskirtiniu talentu apdovanotos menininkės, daugiausiai savo jėgų ir gabumų skyrusios teatro dailei ir folkloro puoselėjimui, ieškojusios ir radusios liaudies tradicijų ir šiuolaikinės scenografijos dermę. Apie Dalios Mataitienės asmenybės šviesą, sukurtą originalų meninį pasaulį, pagarbą mūsų tautos istorijai nuolat liudys jos kūriniai, eksponuojami didžiausiuose Lietuvos muziejuose. Reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, kolegoms, visai kultūros bendruomenei“, – užuojautoje teigia S. Kairys.
