Apgaulingasis mėnuo balandis vis tik padovanojo mums keletą saulėtų ir šiltų dienų, labai paspartinusių augmenijos sužaliavimą. Tiesiog akyse skleidėsi pumpurai ir žiedai, žaliasis kilimas užklojo mūsų kraštą. Bet atskubėjo Atlanto ciklonas su žemais lietaus pritvinkusiais debesimis, o kai kur net ir su žirniniais ledais, ir gamtos raida stabtelėjo.
Tačiau žvitriosios kregždutės jau sugrįžo gimtinėn, tai ir šiluma netrukus sugrįš. Priežodis tai patvirtina, sakydamas: „Prieš Šv. Jurgį žolės iš žemės nė su replėmis neištrauksi, o po Šv. Jurgio ir su plaktuku atgal neįmuši.“
Kas praeitą savaitę dažniau pasižvalgydavo į negiedrėjusį vakare dangų, galėjo pasidžiaugti gražiais reginiais. Tai buvo jauno Mėnulio ir Vakarės suartėjimas vakaro žaroje, taip pat Lyridų meteorai, o ypač – spalvingosios šiaurės pašvaistės. Senovėje šias vadindavo pamėnais: sakydavo, kad tai pranašiškas ženklas apie kažkokias permainas mūsų žemėje. Vilniuje esama Pamėnkalnio, gal senovėje tai buvo patogi vieta dangaus reiškiniams stebėti?
Nuo senų senovės žmonija stengėsi perprasti visatos sąrangos paslaptis, o kiek daug jų atskleista pastaraisiais dešimtmečiais! Netgi nepaisant kai kurių veržimosi į kosmoso erdves nesėkmių. Štai šį mėnesį tik pakilusi sprogo galingiausioji Elono Musko raketa, o japonų Mėnulio tyrimo stotis sudužo besileisdama... Betgi nesėkmės – tai ir nauja patirtis, jos nesustabdys tolimesnių darbų ir siekių.
Senovėje žvaigždės būdavo stebimos labai praktiškais tikslais. Štai vakaro auksinėje žaroje balandį matomas besileidžiantis Sietynas – tas padrikasis žvaigždžių spiečius Tauro žvaigždyne, astronomų nuo seno vadinamas Plejadėmis. O juk patarlė sako: „Sietynėlis pažare – jautelis vagoje.“ Mat kaimo senolių jau kadaise pastebėta, kad, prapuolus nuo dangaus skliauto Sietynui, netrukus užkukuoja gegutė. Tada laukuose ir daržuose prasideda didysis darbymetis.
Tad pagal šį astronominį reiškinį, mokslo kalba vadinamą heliakine Sietyno laida, kitados išties būdavo tikslinamas žemdirbiškasis kalendorius ir nustatomas pavasarinės orės pradžios laikas. Todėl Sietynas dažnai minimas folklore, dainose įvardijamas net „broleliu“. Ir ne tik mūsų krašte šis žvaigždžių spiečius būdavo kuo atidžiausiai stebimas. Daugelio pasaulio tautų etnožinijoje Sietyno teka ar laida siejama su vienų ar kitų darbų pradžia. Kodėl lietuviai jį vadina Sietynu ar Sietu – akivaizdu: pavasarį vakarais dangaus skliautu jis leidžiasi į dirvą. Kartu su Tauro žvaigždynu, vadinamu dar ir Jaučiu.
Liaudiškuose tikėjimuose šventųjų gyvenimo epizodai neretai tarsi „suaktualinami“, priartinant prie valstiečių rūpesčių. Kad ir apie Sietyno kilmę. Štai kaip ją aiškina sakmė: „Kartą Švč. Panelei Marijai prapuolė sietas, kuriuo miltus sijodavo. Sužinojo, kad velniai jį pavogė; tai nusiuntė šv. Morkų atimti. Velniai nenorėjo gražumu atiduoti sieto, ir šv. Morkui teko su jais susipešti. Užtat ir sakoma: „Daužosi kaip Morkus po peklą.“ Besimušdami sietą sulankstė, ir Marija juo naudotis nebegalėjo. Pakabino tada ant dangaus, ir dabar jį matome, tik vadiname Sietynu.“
Šis tautosakos kūrinėlis savaip išsaugojo prosenoviško mito atmintį. Iš esmės tai buvo pasakojimas apie Perkūno ir Velino, mitinių oro ir žemės valdovų, kovą. Mitologų jis laikomas pagrindiniu indoeuropietiškos kilties tautų Naujųjų Metų mitu. Besidaužantis pekloje šv. Morkus čia perėmė senojo baltų tikėjimo dievybės Perkūno funkciją – atkovoti žemę naujam augalijos, kartu ir derliaus augimui.
O folklorinio velniuko semantemoje ryškūs gyvulininkystės globėjo Velino požymiai: ragiukai, kanopos, uodega... Tad naujieji žemdirbio metai prasidėdavo pavasarį Perkūno pergale, išlaisvinančia žemės gyvybines galias.
Kas žino, gal šiame mite – net labai senų įvykių atspindžiai: sėslių žemdirbių ir klajoklių gyvulių augintojų priešprieša... Ogi žemės dievybė, jos derlumo ir vaisingumo globėja senojoje baltų religijoje buvo moteriška – tai dievaitė Žemyna. Gyvenimiškos sėkmės dievybė taip pat moteriška – tai Laima. Jų abiejų funkcijos liaudiškame pamaldume atiteko švč. Mergelei Marijai. Kulto populiarumą neabejotinai nulemia tautos gyvensenos prioritetai; štai kodėl Lietuva Marijos žeme vadinama...
