Jau kurį laiką visame pasaulyje vyksta šliaužianti vidutinybių revoliucija. Tai nėra nei blogai, nei gerai, tiesiog taip yra – kaip visuotinis klimato atšilimas, drastiškas vyrų vaisingumo mažėjimas, taigi civilizacinis procesas, kurio jau nesustabdysi. Šliaužiančios vidutinybių revoliucijos tikslas yra dominuoti.
Ji yra nukreipta prieš... pavadinkime – Didžiąsias Asmenybes – genijus, talentus ir kitas neordinarias asmenybes. Ne tik gyvas, bet ir mirusias. Kad įteisintų savo dominavimą, vidutinybės privalo perrašyti arba mažų mažiausiai pervertinti istoriją, taikydamos Didžiosioms mirusioms asmenybėms šiandienos normas. Istoriją, kurioje vidutinybės aptarnaudavo Didžiąsias asmenybes.
Akivaizdu, kad daugelis mirusių Didžiųjų asmenybių šio egzamino neišlaiko. Kaip sakiau, ši kova jau vyksta seniai ir Karas čia niekuo dėtas, jis tik pagreitina procesą. Karo paveiktose valstybėse šis Didžiųjų asmenybių triuškinimas vyksta tiesiog akivaizdžiau, atviriau ir nuožmiau. O prasidėjo visa tai turbūt atsiradus socialiniams tinklams, o gal ir dar anksčiau – interneto saulėtekyje. Kai viešas kalbėjimas nustojo būti Didžiųjų asmenybių privilegija ir tapo prieinamas visiems. Būtent tada vidutinybės pajuto savo galią. Tai yra išgirdo, kad jų paprastas, tvarkingas protas daug labiau veikia mases, nei sudėtingas, įmantrus Didžiųjų asmenybių mąstymas.
Masės žymiai lengviau asocijuoja save su vidutinio proto balsais, lengvai ir suprantamai artikuliuojančiais tai, ko žemiau už vidutinybę esantis žmogus negali įvardinti žodžiais. Jei žodžiai „vidutinybė“ ir „vidutiniškumas“ čia ką nors žeidžia, vadinasi jūs ir esate ta vidutinybė ir tai nėra blogai – tai artimiausiu metu pasaulyje dominuosianti kasta, kuriai jūs neabejotinai priklausote. Ar vidutinybės laimės šią šliaužiančią revoliuciją? Akivaizdu, kad taip. Didžiosios asmenybės yra nepataisomi individualistai, jie yra vieni, kiek daug jų bebūtų – jie niekada nesusiburs į komandą, tai prieštarauja jų prigimčiai. Tuo tarpu vidutinybėms yra būdingas būtent komandinis veikimas. Jie žaibiškai susirenka bet kokiam bendram veiksmui. Vos tik kokia nors Didžioji asmenybė paslysta, jie ją sutaršo visu būriu. Vidutinybės nekvestionuodamos prisitaiko prie visų normų, nes yra iš prigimties tvarkingos ir nemaištingos.
Patriotizmas, tradicinės vertybės, o taip pat visi nauji judėjimai, tampantys arba tapsiantys dominuojančiais visuomenėse, yra būtent ta terpė, kuriose tarpsta vidutinybės. Pasitaiko atvejų, kai Didžiosios asmenybės, pajutusios vidutinybių grėsmę, bando prisitaikyti, apsimesdamos vidutinybėmis. Bet visa tai yra laikina. Anksčiau ar vėliau jų maištinga prigimtis išlįs ir jie bus demaskuoti. Kaip atrodys būsimas pasaulis be Didžiųjų asmenybių? Nieko ypatinga – jame nebus ilgalaikių žvaigždžių ir autoritetų.
Žvaigždėmis ir autoritetais bus galima pabūti metus, kitus, po to bus privaloma keistis, užleidžiant šią funkciją kitai vidutinybei. Ar kada nors dar grįš Didžiųjų asmenybių laikai? Nesiimu prognozuoti. Visos proletariato revoliucijos per kelias kartas išsigimdavo, nevalingai išugdydamos naujas inteligentų kartas, kurios pradėdavo kontrrevoliuciją. Ar taip atsitiks ir su šliaužiančia vidutinybių revoliucija? Nebūtinai.
Komentaras buvo paskelbtas Mariaus Ivaškevičiaus „Facebook“ paskyroje.
