Eidamas 93-ius metus mirė skulptorius Leonas Strioga. Žinią LRT patvirtino šeima.
Menininkas yra sukūręs daugiau nei tūkstantį įvairių darbų – nuo viešosioms erdvėms skirtų granito kompozicijų iki kamerinių skulptūrų iš medžio.
Kaip pastebi Bažnytinio paveldo muziejaus ekspertai, Leono Striogos darbai išsiskiria unikalia kapoto medžio technika ir išgrynintos formos paprastumu, primena tradicinį liaudies meno stilių ir atitinka 20-ojo amžiaus minimalistines skulptūros tendencijas.
Jo kūrinių yra įsigiję dailės muziejai ir privatūs asmenys Lietuvoje ir užsienyje. Leonas Strioga 2001-ais metais apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija už medžio skulptūras „Gyvenimo paliestas“, „Moteris paukštė“, „Oželio ganymas mėnesienoje“, „Tėviškės kelias“, „Paukštis, šildantis pasaulį“.
Anot menotyrininkės Giedrės Jankevičiūtės, lūžis L. Striogos kūryboje įvyko tada, kai jis susidomėjo kubizmu. Susidomėjęs kubizmu L. Strioga atrado primityvumą ne tik užsienio mene, bet ir lietuvių liaudies mene.
„Jis visada galvojo apie tapatybę, namus, kas mes esame, į ką galime atsiremti, bet lietuvišką tradiciją, kaimo gyvenimą jis pradeda permąstyti giliau, pradėjęs skaptuoti medinukus, su kuriai identifikuojame L. Striogą. Norėjome, kad žiūrovas suvoktų, kokį kelią jam pavyko nueiti nuo 1950-ųjų, kai išvyko, kiek teko permąstyti, keistis, ginčytis su svajomis, įdomu tai, kad dirbdamas architektūras, patyrė jų poveikį“, – retrospektyvinės parodos 2020 m. proga pasakojo jos kuratorė G. Jankevičiūtė.
„Iš medžio kuriu dėl to, kad aš pas save neturiu kur dirbti – čia maža vietos. Kai kalinėju iš medžio, tai dirbu pats sau. Man rūpi daryti tai, kas man pačiam patinka, ką aš mėgstu“, – laidoje „Legendos“ sakė skulptorius L. Strioga.
Kultūros ministras Simonas Kairys reiškia užuojautą mirus skulptoriui, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Leonui Striogai.
„Netekome itin jautraus, šviesaus ir dvasingo kūrėjo, kuris visą gyvenimą liko ištikimas vienai mūzai – skulptūrai. Kūrėjo, kurio darbuose visuomet buvo ryškus humanistinis ir vertybinis pradas. Kūrėjo, kuris žmoguje ieškojo to, kas gražiausia. Leono Striogos skulptūrose modernumas derėjo su tautine archaika, o jų skiriamuoju ženklu tapo paties skulptoriaus atrasta unikali kapotinė technika. Reiškiu nuoširdžią užuojautą skulptoriaus artimiesiems bei visai Lietuvos kultūros ir meno bendruomenei“, – skelbiama Kultūros ministerijos pranešime žiniasklaidai.
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė taip pat išreiškia nuoširdžią užuojautą dėl skulptoriaus.
„Anapilin iškeliavo iškilus menininkas, kurio savitos skulptūros daugel metų džiugino Lietuvos ir pasaulio vaizduojamojo meno gerbėjus. Tai buvo itin talentingas kūrėjas, sugebėjęs originaliai derinti tautinių ir universaliųjų vertybių prasmes. Dėl Leono Vytauto Striogos mirties nuoširdžiai užjaučiu šeimos narius, artimuosius, bičiulius ir visą šalies kultūros bendruomenę “, – sakoma premjerės užuojautoje.
Taip pat skaitykite
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat pareiškė užuojautą dėl L. Striogos mirties.
„Netekome vieno didžiųjų mūsų skulptorių, kurio kūryboje itin meistriškai, unikaliai skleidėsi lietuviškosios tapatybės ir žmogiškosios būties prasmė. Iš pirmo žvilgsnio paprasti ir aiškūs L. Striogos kūriniai savyje talpina visą gyvenimą: meilę, empatiją, žmogaus ir gamtos harmoniją, kartu – kasdienybės rūpesčius ir amžinųjų vertybių esmes“, – sakė pranešime žiniasklaidai šalies vadovas.
L. Strioga gimė 1930 m. Medžiočių kaime (Anykščių raj.). 1950–1952 m. studijavo Valstybiniame dailės institute, 1952–1958 m. mokėsi Leningrade I. Repino tapybos, skulptūros ir architektūros instituto Skulptūros fakultete. Parodose dalyvauja nuo 1958 m. 1959 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. 1980 m. L. Striogai suteiktas Nusipelniusio meno veikėjo vardas. 2001 m. jis buvo pripažintas įsimintiniausiu metų Kauno dailininku. Skulptoriaus kūrinių įsigiję Lietuvos ir užsienio dailės muziejai bei privatūs asmenys.
