„Su gimimo diena, Leonai“ – taip pavadinta skulptoriaus Leono Striogos paroda, antradienį atidaryta Vilniuje, Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“. Parodą surengė šeima ir bičiuliai, todėl ir pavadinimas toks žaismingas, sako parodos rengėjai. Šio mėnesio paskutinę dieną L. Striogai sukaks 90 metų, paradoksalu, kad per daugiau nei 70 metų trukusį kūrybinį kelią, tai pirmoji jo retrospektyvinė kūrybos paroda.
Pirmasis parodą apžiūrėjo jos autorius L. Strioga. Drauge su viena iš parodos kuratorių, skulptore Ksenija Jaroševaite jis kelis kartus apėjo parodą, trumpai pakomentuodamas savo darbus. Ilgesniems komentarams, nelabai jėgų yra, sako kitą savaitę 90-metį švęsiantis skulptorius.
Parodoje eksponuojami L. Striogos darbai iš šeimos, kolekcininko Ramučio Petniūno kolekcijų, Nacionalinio dailės bei Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejų. Nepaisant 90-mečio ir daugiau nei pusės amžiaus kūrybinės veiklos, tai pirmoji apžvalginė L. Striogos kūrybos paroda.
Parodos kuratorė Giedrė Jankevičiūtė sako, kad ankščiau pats L. Strioga rengdavo savo darbų parodas, kuriose eksponuodavo naujausius darbus, todėl ši, rengta ne jo, – pirmoji retrospektyva.
Skulptūros pasirinkimą L. Strioga aiškino iš tėvų paveldėtu polinkiu į rankų darbus ir įgimtu klausos defektu, kuris apsunkino bendravimą su aplinkiniais ir skatino ieškoti vienišiui tinkamos profesijos.
Skulptūrą jis studijavo ir Vilniuje, Dailės institute, ir tuomečiame Leningrade, Repino dailės institute, ir, nors pasak kuratorės, studijomis nusivylė, ten atrado muziejus ir siurbė į save pasaulinio meno įspūdžius. Lūžis jo kūryboje, anot G. Jankevičiūtės įvyko, kai jis susidomėjo kubizmu.
„Susidomėjęs kubizmu atranda primityvą, ne tik Afriso, bet ir lietuvių liaudies mene. Jis visada galvojo apie tapatybę, namus, kas mes esame, į ką galime atsiremti, bet lietuvišką tradiciją, kaimo gyvenimą jis pradedame permąstyti giliau, pradėjęs skaptuoti medinukus, su kuriai identifikuojame L. Striogą. Norėjom , kad suvoktų, kokį kelią jam pavyko nueiti nuo 1950-ųjų kai išvyko, kiek teko permąstyti, keistis, ginčytis su svajomis, įdomu tai, kad dirbdamas architektūras, patyrė jų poveikį“, – pasakoja parodos kuratorė.
Parodoje eksponuojama pusšimtis skulptūrų, taip pat piešiniai nuo studijų laikų iki kurtų vos prieš kelias savaites. Parodoje eksponuojami piešiniai, įvairių formatų terakotos, akmens, medžio ir metalo skulptūros, „Dailės” kombinato užsakymu 7 dešimtmetyje sukurti dekoratyvių skulptūrėlių etalonai iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinio. Pasak G. Jankevičiūtės, L. Strioga visuomet siekė išsiveržti iš socrealizmo pančių ir įvaldyti modernizmo atrastus natūros transformavimo būdus.
L. Striogos paroda „Titanike“ veiks iki vasario 16-osios.
Plačiau – Margaritos Alper reportaže:
