Rašytojas, dailininkas, kolekcionierius Juozas Jurkūnas didžiąją gyvenimo dalį praleido Sankt Peterburge, todėl Lietuvoje mažai žinomas. Už tariamą šnipinėjimą ir dalyvavimą antisovietinėje organizacijoje buvo sušaudytas sovietų saugumiečių. Jo literatūrinis palikimas sunaikintas, tik dalis piešinių saugoma Sankt Peterburgo muziejuje. Minint 1937–1938 m. politinių represijų aukų atminimą, prie namo, kuriame jis gyveno, pakabinta lentelė.
J. Jurkūnas gimė Širvintų rajone 1895-aisiais, vaidino klajojančių aktorių trupėje. 1913-aisiais atvyko į Petrogradą. Lemtinga tapo aštuoniolikmečio J. Jurkūno pažintis su žymiu rusų sidabro amžiaus poetu Michailu Kuzminu. J. Jurkūnas liko čia gyventi, nuo to laiko ėmė vadintis Jurijumi. M. Kuzminas padėjo J. Jurkūnui įsilieti į tuometinės menininkų bohemos gretas.
Pastebėjęs J. Jurkūno literatūrinius gabumus, M. Kuzminas paskatino jį rašyti, padėjo išleisti pirmąjį romaną „Švediškos pirštinės“. Po dviejų revoliucijų ir pilietinio karo menininkų gyvenimas pablogėjo, jie badavo, šalo. Pasak muziejininkų, galbūt norėdamas užsimiršti, beveik trisdešimtmetis J. Jurkūnas pradėjo piešti ir dabar laikomas vienu pirmųjų tuometinės Rusijos siurrealistų.
„Jo piešiniai, kūrybinis palikimas parodo, kokia galinga meno jėga, kaip ji gali pakylėti virš žiaurios kasdienybės. Subtiliose piešinių linijose, bėgančių figūrų kontūruose atsispindi ir žiaurios epochos realybė. Jurkūno piešiniuose matyti ne tik jausmai, bet ir tuometinio Leningrado meno mokyklos kryptis“, – sakė muziejininkė Svetlana Gruševskaja.
1938-aisiais J. Jurkūnas areštuotas už tariamą šnipinėjimą, dalyvavimą antisovietinėje dešiniųjų trockistų organizacijoje neva veikusioje tarp Leningrado rašytojų. Artimiesiems pranešta, kad nuteistas dešimčiai metų kalėti, bet iš tiesų sušaudytas. Po dvidešimties metų reabilituotas.
Norėdama įamžinti politinių aukų atminimą organizacija „Memorialas“ ant namų, iš kurių jie buvo išvežti mirti, nusprendė pritvirtinti lenteles „Paskutinis adresas“. Tokia lentelė J. Jurkūnui atminti pakabinta prieš porą savaičių.
„ J. Jurkūnas tapo pirmuoju lietuviu, kuriam Sankt Peterburge įrengta tokia lentelė Rylejevo gatvėje. Likimo taip sudėta, kad dabar tai yra pati gatvė, kurioje yra įsikūręs LR Generalinis konsulatas“, – sakė Lietuvos konsulas Sankt Peterburge Dainius Numgaudis.
Tokių lentelių, iš kurių vienoje yra įrašytas ir J. Jurkūno vardas, Sankt Peterburge per dvejus metus pakabinta apie du šimtus.
