Sostinėje ant Maskvos namų sienos pamažu atsiranda milžiniškas nacionaliniu kostiumu vilkinčios ukrainietės merginos atvaizdas. Tai bendras Lietuvos, Ukrainos ir Estijos menininkų atsakas į Kremliaus režimo vykdomą karą.
Projektą akciją „Do peremogi / Iki pergalės“ sumanė lietuvių menininkė Lina Šlipavičiūtė. Atvaizdo pirmavaizdžiu pasirinkta ukrainiečių fotografės Olenos Tytarenko nuotrauka. Jai pozavo Zaporižios pabėgėlių centre dirbanti savanorė Tatjana. Fotosesija vyko ne studijoje, o gamybiniame ceche, kur ukrainiečiai savanoriai gamina prieštankinius ežius ir kitą į frontą siunčiamą įrangą. Abi ukrainietės šiuo metu keliauja į Lietuvą.
Daugiau kaip 200 kv. metrų freską aerozoliniais dažais piešia robotas „Albertas“, sukurtas ir per visą procesą įdėmiai prižiūrimas estų menininko, inžinieriaus, išradėjo Mihkelio Joalos. Nuo ankstyvo ryto jis sėdi prie trosų valdymo įrenginio, užtūpęs kitą dėžę, kuri, paaiškėja, yra savadarbė dažų maišyklė. Po kurio laiko šalia teritorijos pasirodo Lietuvos policijos atstovai, ant apšvietimo stulpo prikabina portatyvinę stebėjimo kamerą.
Transliacijos įrašas:
Projektui reikalingas lėšas – 13 tūkst. eurų – per keletą dienų surinko daugiau nei 400 Lietuvos žmonių.
Šį sumanymą paskatino L. Šlipavičiūtės noras atkreipti dėmesį į savanorius, mažiau matomus žmones, be kurių Ukrainos kariai netektų milžiniškos paspirties. „Ukraina iš dalies ir atsilaiko, nes tai nepaprastai stipriai susitelkę žmonės“, – LRT.lt sako menininkė.
Maskvos namus būsimai freskai ji pasirinko iš karto. Kone kasdien pro juos praeidama įsitikino, kad jie ypač tinka įgyvendinti šį sumanymą dėl kelių priežasčių – tinkamos sienos ir simbolikos.
Su M. Joala ją susiejo vienas bendras meninis projektas Kaune, tad šį išradėją nedvejodama pasitelkė ir naujajam. „Robotas – geriausias sprendimas ir dėl apimčių, ir dėl paprastesnio proceso. Be to, tai fotografija. Ją atkurti robotui sekasi geriau, lengviau“, – pasakoja L. Šlipavičiūtė.
Menininkę sužavėjo Vilniuje eksponuota, dabar – į Kauną iškeliavusi fotografės O. Tytarenko paroda, vaizduojanti Zaporižios regiono žmones. „Šią nuotrauką pasirinkau dėl to, kad mergina joje įkūnija pačią Ukrainą – drąsią, ryžtingą, iš pažiūros trapią, tačiau labai stiprią ir gražią“, – teigia freskos projekto sumanytoja.
L. Šlipavičiūtė atskleidžia ir vieną ateities idėją: kai Maskvos namai bus demontuojami, ji norėtų išsaugoti freską dailiai nuardžius plyteles; mozaiką vėliau būtų galima vėl atkurti kitomis aplinkybėmis, eksponuoti užsienyje.
Estas M. Joala teigia visada norėjęs būti gatvės menininku, tačiau prisipažįsta – nemokėjęs piešti. Todėl sumanė ir sukonstravo unikalų agregatą, vienintelį tokį pasaulyje, kuris tai atlieka už jį. Tai savotiškas mechanikos, elektronikos ir programavimo stebuklas. Robotą pavadino „Albertu“, nes pirmasis portretas, kurį juo sukūrė, buvo Alberto Einsteino portretas menininko gimtajame Tartu mieste.
Ukrainietės atvaizdas yra trečias pagal dydį „Alberto“ nupieštas kūrinys. Patį didžiausią M. Joala sukūrė Maniloje kompanijos „Bosch“ užsakymu. Antrasis atsirado Berlyne, „Teslos Gigafactory“. Dabar „Albertas“ gali pasigirti sukūręs daugiau kaip 100 piešinių visame pasaulyje (išskyrus Antarktidą – kol kas), jo šeimininkas jau net pamiršo juos skaičiuoti.
Robotas juda vertikaliai, dažus mažais kiekiais purškia kildamas aukštyn. Mihkeliui reguliariai tenka keisti dažų flakonus. Piešti pakanka penkių spalvų: juodos, raudonos, mėlynos, geltonos ir baltos. Palaikoma nuolatinė 22 laipsnių dažų temperatūra, kad slėgis flakonuose būtų vienodas. Prie sienos įrenginį spaudžia du propeleriai, nelygumus padeda įveikti ratukas ir slidė.
Per valandą vidutiniškai robotas nudažo 20 kv. metrų plotą. Nedidelis lietus ir vėjas jam netrukdo, tačiau pageidautina, kad siena būtų kuo sausesnė. Robotas sveria 12, su dažais – 15 kilogramų.
