Birželio 12 d. startuoja keturių dalių dokumentinis filmas „Vilniaus rajonų veidai. Markučiai“, kuriame pokalbiai su rajono gyventojais atskleidžia unikalų Markučių charakterį ir daugiasluoksnę kasdienybę, rašoma kūrėjų pranešime žiniasklaidai.
Filmo kūrėjos režisierė Julija Juknaitė, rašytoja Lina Laura Švedaitė ir architektė Margarita Kaučikaitė pasivaikščioti pakvietė čia gimusius ir augusius, vis dar gyvenančius arba visai neseniai įsikūrusius Markučių rajono gyventojus, kurių pasakojimai atskleidžia spalvingą rajono architektūrą ir unikalią vilnietišką atmosferą. Pokalbiai su pašnekovais vyko jų pasirinktose, artimiausiose rajono vietose, tad svarbu išgirsti ne tik pašnekovų mintis, bet ir stebėti aplinką, kurioje vyksta pokalbis. Plačiau apie filmo kontekstą ir tikslus rašo Lina Laura Švedaitė:
Markučiai – dialogas tarp praeities ir ateities
Markučiai, net pažintiniuose giduose vadinami kaimu mieste, šliejasi prie Vilniaus senamiesčio. Sostinės gyventojai ir svečiai šiame rajone dažniausiai lankosi norėdami pamatyti Literatūrinį A. Puškino muziejų ar pasivaikščioti po autentika dvelkiantį Markučių parką su tvenkiniu ir ponios Varvaros Puškinos šunų kapeliais. O žengęs gilyn neliksi nepastebėtas – vietiniai vieni kitus pažįsta, languose šmėsčioja akys, šunys loja – pasijauti tarsi patekęs į kitą pasaulį su savomis taisyklėmis.
Markučiai yra įdomus urbanistinis reiškinys. Iš bendro Vilniaus konteksto jie išsiskiria savo kalvotu reljefu, laukine augalija, itin eklektiška scenografija ir garsine įvairove – čia pat puškuoja traukiniai, stogus kone braukia lėktuvai, gieda gaidžiai. Rajoną gaubia romantikos aura. Galbūt dėl to jį pamėgę įvairūs kūrėjai: čia gyveno a.a. Antanas Kmieliauskas, kurio kiemą puošia skulptūros, o viena moters skulptūra iš akmens įsilieja į kalvelių peizažą, augo menininkas Denisas Kolomyckis, namus susikūrė dailininkė, menotyrininkė Sigita Maslauskaitė, jaunosios kartos saksofinistas Leonardas Pilkauskas ir kiti.
Kino režisieriaus Šarūno Barto filme „Trys dienos“ matyti kadrai iš Markučių gyvenimo. Sibiro gatvėje vaizduotę kursto apleista Varvaros Puškinos troba... Tačiau čia pat matyti urbanizavimo ir visą sostinę apėmusios gentrifikacijos padariniai – mirę fabrikai atgimsta į gyvenamųjų namų kvartalus, girdisi statybų triukšmas, kraustosi naujakuriai, kyla sklypų kainos. Vilnius keičiasi ir, natūralu, keičia Markučių mikroklimatą.
Nutarėme pažiūrėti į Markučius iš vidaus ir iš išorės – patyrinėti, kokios istorijos slepiasi jų širdyje ir kas laukia ateityje, ir, žinoma, užfiksuoti turbulentišką dabartį. Jau pirmosiomis pažinties dienomis pasitvirtino skirtis – rajono senbūviai ir naujakuriai Markučius mato ir elgiasi su jais skirtingai. Šis rajonas, tarsi lakmuso popierėlis, aiškiai parodo, kas rūpi šiandienos žmonėms.
Galbūt dabartiniai Markučiai kelia gėdos jausmą ir yra puiki terpė griauti, statyti ir kurti kažką naujo? Gal geriau šį rajoną „užkonservuoti“ ir apsaugoti įstatymu? O galbūt nieko nereikia daryti? Kodėl istorinės reikšmės pastatai stovi apleisti? Kodėl taip vėlai įvestas centralizuotas vandentiekis? Kokie žmonės čia gyvena ir kokios istorijos nutinka? Ar vietiniams svarbus Markučių parkas? Kas yra Puškinovkė? Į šiuos ir kitus klausimus dviejų dalių laidoje atsako buvę ir esantys Markučių gyventojai.
Autorė Lina Laura Švedaitė.
„Vilniaus rajonų veidai. Markučiai“ LRT PLIUS eteryje
4 dalių dokumentinį filmą kviečiame žiūrėti LRT PLIUS eteryje sekmadieniais 11 val. birželio 12, 19, 26 ir liepos 3 dienomis. Visas filmo dalis, po jų rodymo, rasite ir LRT.lt mediatekoje. Skirtingose filmo dalyse kalbinti naujieji ir senieji Markučių gyventojai: architektas Ignas Uogintas, architektė Adelė Dovydavičiūtė, menininkas Denisas Kolomyckis, architektas Justas Ingelevičius, ekonomistas Rapolas Striūkas ir jo tėtis Algirdas Striūkas, muzikantas Leonardas Pilkauskas ir tapytoja Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.
Projektą „Vilniaus rajonų veidai. Markučiai“ rengia VšĮ „Subito Anšlagas“, projekto partneris – Architektūros fondas, projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.
Kūrybinė komanda: režisierė, montažo režisierė ir operatorė – Julija Juknaitė, prodiuserė – architektė Margarita Kaučikaitė, interviu vedėja – rašytoja Lina Laura Švedaitė, garso režisierius ir muzikinio takelio autorius – Dainius Veršulis („Cunamy“), operatorius – Pijus Girdziušas, operatorius – Aurimas Urbanas.
