Vilniaus universiteto Didžiajame kieme nuo rugsėjo 9-osios lankytojų lauks dviejų skirtingų kartų fotografų – Antano Sutkaus ir Artūro Morozovo – darbai, pasakojantys apie viena – universitetą, jo žmones ir istorijas. Abiejų menininkų įsitikinimu, fotografuojantysis negali būti nutolęs nuo to, kas yra kitapus objektyvo.
„Nuo 1958 metų, kai atvažiavau stoti į universitetą, ir pradėjau fotografuoti. Paskui dirbau studentų laikraščiui, darydavau fotografijas. Gaudavau iš jų pavedimą, nueini fotografuoti, padarai reikalingą nuotrauką, o paskui žiūri, ką sau pasidaryt“, – kalbėdamas su LRT RADIJU prisiminė A. Sutkus.
Pirmoji tokia nuotrauka sau, pavadinta „Maratonas universiteto gatvėje“, šmėžuoja ir parodos anonsuose. Ji ypatinga ne tik dėl to.
„Čia yra universiteto Stuokos bendrabutis, o ta mergina yra mano universiteto laikų meilė, trukusi gal 20 metų, gal daugiau. Dabar ji į Prancūziją išvažiavusi ir jau nebesuskambiname. Nuo šitos fotografijos ir prasidėjo mano fotografavimas sau. Tai yra sau daryta nuotrauka, tuo laiku nespausdinta“, – paaiškino A. Sutkus.
Parodoje bus eksponuojamos A. Sutkaus nuotraukos nuo 1958 metų. Būtent tais metais jis įstojo į VU, kur Istorijos ir filologijos fakultete studijavo žurnalistiką.
„Emocijos pačios geriausios, aš studijavau, rimtai – vienus metus, nerimtai – porą, paskui studentavau. Bet ten ir sienos duoda“, – LRT RADIJUI sakė A. Sutkus. Ankstyvosios kūrybos metus, susaistytus su universitetu, menininkas išskiria kaip produktyvius ir sėkmingus.
„Tas laikotarpis, sakyčiau, ir buvo pats vaisingiausias, nes dar buvau pakankamai jaunas, idealistas, pakankamai apsiskaitęs, nes turberkuliozinėje sanatorijoje po metus, po pusantrų – gali visą amerikiečių literatūrą perskaityt. Pas mus juokaudavo, kad „50 rublių už naktį su Hemingway“. Nuoma – 50 rublių, bet ant „Xerox“ gali per tą naktį pasidaryti sau“, – sakė pašnekovas.
Parodoje lankytojai galės pamatyti dar niekur neeksponuotų A. Sutkaus nuotraukų ir per jas geriau pažinti tradicinius tapusius universiteto renginius ir papročius, tokius kaip „Poezijos pavasario“ festivalis ar Fizikų diena ir per ją pasirodančio dinozauro kilmę. Greta A. Sutkaus darbų atsidurs ir A. Morozovo daryti VU asmenybių portretai.
„Mano santykis su Antanu man yra labai svarbus, – LRT RADIJUI sakė A. Morozovas. – Kai pradedi fotografuoti ir eini tuo keliu, labai daug dėmesio skiri technologiniam pasauliui, kompozicijų, vaizdų, fotografinių fokusų paieškai. Su Antanu bendrauti įdomu, iš jo pasakojimų išmokstu, ką reiškia būti fotografu – koks jis turi būti žmogus. Kalbu apie vertybinį pagrindą. Fotografuoji, pavyzdžiui, sunkiai gyvenančius žmones, skurdą Lietuvoje – kokia turi būti fotografo pozicija? Antanas tuos klausimus ir dilemas yra perėjęs ir apmąstęs tai.“
Jis pastebi ir tam tikrų skirtumų tarp vyresniosios ir jaunosios kartos fotografų, jie gerai atsispindi bendraujant su A. Sutkumi.
„Iš bendraamžių fotografų mažai su kuo turiu pasikalbėti taip, o tai turbūt svarbiausios žinios. Bendraujant su Antanu ir kitais jo amžininkais fotografais labai nustebino tai, kad niekas iš jų nekalba apie techniką, apie pačią fotografiją – kalba kaip Antanas apie literatūrą, kiną, aktualijas, tai, kuo mes gyvename. Man atrodo, kad fotografas, iš humanistinės fotografijos pozicijų žvelgiant, negali būti abejingas stebėtojas, kaip aš įsivaizdavau – kad fotožurnalistas yra tik stebėtojas. Bet tu esi tarp žmonių, tu kalbiesi su jais, darai poveikį jų gyvenimui, kaip ir jie daro tau. Negali būti apatiškas tam, ką fotografuoji, negali būti per atstumą“, – sakė A. Morozovas.
A. Sutkus paantrino: „Viską perleidi per save, negali būti abejingas. Žmogus neturi būti abejingas.“
Atvira ir nemokama A. Sutkaus ir A. Morozovo fotografijų paroda „Universiteto žmonės“ nuo rugsėjo 9 d. iki spalio 28 d. veiks VU Didžiajame kieme, Universiteto g. 3.
Pokalbio klausykite LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
