Kultūra

2021.07.31 09:08

Niūrią vaikystę išgyvenusiam van Goghui geriausias vaistas nuo psichikos ligos buvo kūryba

LRT.lt2021.07.31 09:08

Vincentas van Goghas yra vienas garsiausių ir įtakingiausių postimpresionistų, tačiau gyventu laikotarpiu nebuvo plačiai įvertintas, jį kamavo ir psichikos liga. V. van Goghas šeimos akyse buvo vertinamas kaip nesėkmė. Bet kurią profesiją, kurią bandė – nesvarbu, ar meno kūrinių prekeivio, ar karinio jūrų laivyno karininko, ar pamokslininko, jis netrukus mesdavo.

Gimus V. van Goghui 1853 m. kovo 30 d. Zunderte, Nyderlandų pietuose, įsikūrusioje pastoriaus šeimoje, jam buvo suteiktas vardas šeimos sūnaus, mirusio lygiai prieš metus tą pačią dieną, rašoma „Deutsche Welle“.

Tapytojas augo su trimis seserimis ir dviem broliais (jis visą gyvenimą reguliariai susirašinėjo su ketveriais metais jaunesniu broliu Theodoru van Goghu). Savo jaunystę jis apibūdino kaip „niūrią ir šaltą“.

V. van Goghas šeimos akyse buvo vertinamas kaip nesėkmė, teigiama „Deutsche Welle“. Bet kurią profesiją, kurią bandė – nesvarbu, ar meno kūrinių prekeivio, ar karinio jūrų laivyno karininko, ar pamokslininko, jis netrukus mesdavo.

Gyvenant Borinaže, Belgijos anglių baseino srityje, jam didelį įspūdį padarė kalnakasių padėtis. V. van Goghas susitapatino su šiuo regionu, jis net tepdavosi veidą juodai, kad neišsiskirtų iš minios.

Būdamas 27-erių, jis nusprendė tapti menininku. Kaip teigia BBC, V. van Goghas savo įgūdžius dailėje lavino savarankiškai, vis keliavo ir gavo finansinę brolio T. van Gogho paramą.

Gyvendamas Nyderlanduose, Niunene, su šeima, jis vaizdavo laukus ir dirbančius ūkininkus niūriomis spalvomis. V. van Goghas tuo metu per dieną sukurdavo bent vieną paveikslą, kurių daugelis buvo kupini melancholijos, rašoma „Deutsche Welle“.

6 metus užsiėmęs daile, jis kentė tokį stygių, kad negalėjo susimokėti nuomos mokesčio Antverpene, todėl persikėlė į Paryžių pas brolį T. van Goghą, rašoma „NY Times“. Šiame mieste jis susidraugavo su Edgaru Degas, Henri de Toulouse'u-Lautrecu, Camilliu Pissarro ir Pauliu Gauguinu.

„Tuo laikotarpiu V. van Goghas tapo menininku, kurį šiandien pažįstame, – tikina kuratorius Nicholas Macleanas. – Jis sugėrė visas aplinkines įtakas. V. van Goghas kūrė, naudodamas jų metodus, kurdamas savo stilių.“

Praleidus dvejus metus Paryžiuje, pakito jo stilius, tapo vis lengvesnis. „The New York Times“ teigiama, kad jo kūryba pasikeitė: nuo tamsių, niūrių ankstyvųjų realistinių paveikslų iki spalvingų, tekstūruotų gėlių ir portretų, kuriuos šiandien dauguma žmonių ir sieja su V. van Goghu.

Vis dėlto tapytojas iš Prancūzijos sostinės išvyko į pietus, Provansą, nes ieškojo naujos šviesos. Tokį persikėlimą į Arlį paskatino draugiškas klimatas ir spalvinga aplinka. Gamta ir žmonės ten tapo pagrindiniais kūrybos motyvais. Būtent Arlyje tapytojas išgyveno kūrybiškai vaisingiausią laikotarpį, atskleidžiama „Deutsche Welle“.

Tačiau V. van Gogho gyvenimui buvo būdingi depresijos periodai ir savotiška manija. Didžiausio produktyvumo metu jis rašė: „Aš dirbu įniršęs“, primenama mediko Charleso Stewarto Robertso publikacijoje.

Lūžinis momentas tapytojo psichikos sveikatoje įvyko P. Gauguinui viešint pas jį Arlyje. BBC tekste apie dailininką teigiama, kad „ėmus kivirčytis tarpusavyje, V. van Goghas grasino P. Gauguinui skustuvu“. Po to labai gailėdamasis, jis nusikirto kairę ausį arba jos dalį (theartnewspaper.com rašoma, kad liudininkai atsimena skirtingus variantus). Pačią nupjautą ausį, suvyniotą į popierių, jis nunešė į viešnamį, atidavė moteriai ir liepė saugoti.

Šis ženklas liudija V. van Gogho psichikos sveikatos problemas, kurios kamavo visą likusį gyvenimą. Jis praleido daug laiko psichiatrijos ligoninėje ir svyravo tarp depresijos ir koncentruotos meninės veiklos laikotarpių, o jo darbai atspindėjo intensyvias aplinkinio kaimo spalvas ir stiprią šviesą, rašoma BBC.

Tokia nenuspėjama psichikos liga kamavo tapytoją. „Deutsche Welle“ teigiama, kad „pasireiškus ligai jis būdavo sumišęs ir negalėdavo dirbti dieną ar savaites. Tačiau tarp ligos priepuolių V. van Goghas toliau kūrė, darbas buvo geriausias vaistas.

1890 metų liepos 29 dieną tapytojas mirė nuo revolveriu padarytos žaizdos.

Tekstą parengė Gabrielė Gokaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.