Kultūra

2021.02.26 22:00

Nacionalinės operos dirigentas Šumila prisipažįsta: esu ne kartą pametęs dirigento lazdelę

Nomeda Marčėnaitė, LRT PLIUS laida „Kultūringai su Nomeda“, LRT.lt2021.02.26 22:00

Laidoje „Kultūringai su Nomeda“ lankėsi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila ir to paties teatro baleto meno vadovas Martynas Rimeikis. „Po dirigento profesija slepiasi tai, jog turi vesti visus į priekį“, – teigia R. Šumila. M. Rimeikis atskleidžia, kad su patirtimi jo darbe streso tik daugėja.

R. Šumilos šeimoje nebuvo meno atstovų, pasirinkimą tapti dirigentu lėmė mokymasis muzikos meno mokykloje, kurią jis pradėjo lankyti jau nuo penkerių metų. „Kai pradėjau mokytis, nekilo klausimų ar abejonių dėl savo ateities. Mokytis diriguoti pradėjau nuo penkiolikos, paskutinėse klasėse, būdamas septyniolikos–aštuoniolikos metų, pasirinkau būtent šią kryptį“, – apie menininko profesinio kelio pradžią pasakoja pašnekovas.

Kultūringai su Nomeda. Ar menas išgelbės pasaulį?

„Karjeros pradžioje, pirmose repeticijose patirdavau daug streso, kai tekdavo vadovauti 80 ir daugiau žmonių scenoje, buvo net abejonių, ar esu sau tinkamoje vietoje“, – prisipažįsta R. Šumila. Jo teigimu, šį diskomfortą padėjo įveikti sėkmingi koncertai, sutikti žmonės, jų palaikymas bei pamažu atsiradęs pasitikėjimas savimi. „Vėliau repeticijos tapo mano kasdienybe, atsirado tikėjimas tuo, ką darau“, – karjeros pradžios užkulisiais dalijasi LNOBT dirigentas R. Šumila.

Paklaustas apie per koncertus nutikusius didžiausius kuriozus, dirigentas R. Šumila prisipažįsta: „Esu ne kartą pametęs dirigento lazdelę. Pamenu, lazdelė skriejo iš ložės į sceną. Laimei, viskas baigėsi gerai, niekas nesusižalojo ir nepatyrė didelių nemalonumų.“ Jis taip pat pasakoja ir kitą nemalonų įvykį – kartą koncertuojant Kongresų rūmuose 40 sekundžių dingo elektra ir visas apšvietimas. „Buvau nemenkai išsigandęs“‚ – pasakoja LNOBT dirigentas R. Šumila.

Choreografo kelio pasirinkimas – atsitiktinis

M. Rimeikis pasakoja užaugęs menininkų šeimoje – aktorių, režisierių. „Bandymai atvesti mane į meno pasaulį buvo įvairūs – mane bandė vesti į dailės būrelį, į gitaros pamokas, mokiausi groti ir birbyne, pianinu. Tačiau šiose veiklose ilgiau negu mėnesį neužsibūdavau“, – su šypsena veide prisipažįsta LNOBT choreografas M. Rimeikis.

„Savo profesijos aš nepasirinkau, tiesiog taip jau susiklostė. Balete atsiradau atsitiktinai, pamenu, su patėviu vaikščiojome po Sereikiškių parką ir radome skelbimą, kuriame ieškojo mano metų berniukų į baleto klasę“, – taip apie baleto atsiradimą savo gyvenime pasakoja M. Rimeikis.

Jis prisipažįsta tuo metu apie baleto klases mažai ką žinojęs: „Maniau, jog ten nebus bendrojo lavinimo dalykų, tik sportuoti reikės, bet buvo kitaip. <...> Tik paskutinėse klasėse supratau, kad baletas man yra tinkama saviraiškos priemonė, tuomet ir atradau tinkamus sąryšio taškus su šia profesija“, – teigia M. Rimeikis.

Svarbios pamokos iš vyresniųjų

Paklaustas apie jaunus, ką tik baigusius kolegas, kūrėjus, R. Šumila sako jaučiantis pareigą jiems padėti: „Manau, reikia stengtis įtraukti jaunus žmones, puikiai suprantu, kokia svarbi yra praktika, kai esi jaunas, mažai turintis patirties.“ Jis, būdamas pradedantysis dirigentas, didžiulę patirtį gavęs iš maestro Gintaro Rinkevičiaus: „Turėjau galimybę jam asistuoti, tai buvo didžiulė dovana man.“

„Norisi, kad jaunų žmonių, ateinančių į baletą, būtų kuo daugiau. Visada stengiuosi padrąsinti, skatinti kūrybiškumą, tačiau iš savo patirties puikiai žinau – padrąsinimai ne visada veikia. Pirmiausia pats sau turi būti didžiausias padrąsintojas ir įkvėpėjas“, – taip apie jaunų menininkų paskatinimą ir palaikymą pasakoja choreografas, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupės meno vadovas M. Rimeikis.

Talentingas choreografas pripažįsta – šiame kūrybiniame kelyje netrūksta įtampos ir streso. Pasak jo, kuo gyvenime daugiau apdovanojimų ir pripažinimo, tuo ir streso daugiau: „Atsiranda atsakomybė ir noras sau pačiam įrodyti, kad dar esu pajėgus kažką naudingo ir įdomaus sukurti.“

Parengė Emilija Cikanavičiūtė