Kultūra

2021.01.31 07:00

Šarūnas ir Nomeda Saukai apžvelgė aktualijas: mokykime nemeluoti – ir daugiau jokie karbauskiai nelįs

Mindaugas Klusas, LRT.lt2021.01.31 07:00

Nors „nuotolinio“ jiedu nemėgsta – laiko save žmonėmis iš praėjusio šimtmečio, – nuotoliniu ryšiu LRT.lt pasidomėjo ir sužinojo, ką šiuo metu veikia Dusetų „mikrorajone“ Užtiltėje per 30 metų gyvenantys tapytojai Nomeda ir Šarūnas Saukai. Apsnigti, karantino atskirti jie tikrai neliūdi – džiaugiasi vienas kitu ir vienodai akylai stebi įvykius sode už lango ir Lietuvos politikoje.

Tapytojo grynuolio, Nacionalinės premijos laureato Š. Saukos paroda „Žmogus Saukos veidu“ (2016 m.) iki šiol prisimenama ir dėl neregėto lankytojų antplūdžio. Kiekvieną paveikslą unikalios vaizduotės menininkas kuria itin kruopščiai, neskubėdamas, kai kuriuos – net ištisus metus. Žiūrovai, išsiilgę šio to unikalaus ir tikro, regis, tada tai įvertino.

Pats Š. Sauka sako, kad jam geriausia Lietuvos tapytoja – jo žmona Nomeda. Nuo 1988 ar 1989 metų jie gyvena Dusetose. Ten užaugo dukra menotyrininkė Monika Saukaitė ir sūnus skulptorius Mykolas Sauka.

Vyriausiasis iš Saukų darbus eksponuoja labai retai. Paskutinę parodą 60-mečio proga surengė Dusetų dailės galerijoje, sakė daugiau savo iniciatyva jų nerengsiąs.

Lyg du balandėliai

– Kaip jūs gyvenat, kai karantinas, kai šitoks snygis?

Š. Sauka: Karantinas, mums ramu. Esam laimingi, užsnigti ir karantinuoti.

– Elektros turit?

Š. Sauka: Elektros turim. Truputį linkėčiau, kad visų kompiuteriai išsijungtų vienu metu. Turbūt jau būtų paskutinis lašas ir visi iš karto išprotėtų.

– Na, gal ne... gal pagaliau pažvelgtume vienas į kitą?

Š. Sauka: Nemanau, kad tai įdomu.

– Neįdomu vienam į kitą žiūrėti? O jūs vienudu pasilikę nesibarat?

Š. Sauka: Neee. Mes kaip tik – kaip du balandėliai. Nomeda tokias nuostabias kasytes susipina. Negaliu atsižiūrėt.

– Turėtumėt kompiuterį, tai nežiūrėtumėt...

Š. Sauka: Ne, mums šiaip nelabai egzistuoja tas daiktas.

Truputį linkėčiau, kad visų kompiuteriai išsijungtų vienu metu. Turbūt jau būtų paskutinis lašas ir visi iš karto išprotėtų.

– O vaikų, anūkų nepasiilgstat?

Š. Sauka: Va, vaikų baisiai, baisiai pasiilgstam. Tik aš, pavyzdžiui, labiau pasiilgstu iš tolo. Kai jie toli, tai aš taip labai maloniai pasiilgęs.

– O kai atvažiuoja, ką – verčia visas pakampes?

Š. Sauka: Tada einu laukais. Ir vėl pasiilgstu.

– Anūkė – Elenutė. O kuo vardu antras jūsų anūkas?

Š. Sauka: Liudvikas. Karališkas. Kaip Leninas vaikystėje – labai gražus. Aš čia jį nutapiau. Ir Eleną nutapiau.

– Regis, ir Nomeda yra tapiusi?

Š. Sauka: Na, Nomedai tai čia tokia profesija.

N. Saukienė: Bet jis iš manęs jau pavogė šitą temą. (Juokiasi.)

– Tai bus istorinių paveikslų ciklas? Liudvikas... Karalius Saulė.

Š. Sauka: Dabar mąstau apie Henriką V ar kelintą ten... Kuris daug žmonų turėjo.

– Tokios temos atsiranda dėl izoliacijos, svajojate apie gausesnę moterų draugiją?..

Š. Sauka: Apie išsilaisvinimą nuo moterų šiuo atveju.

Klebonui įvarė infarktą

– Dabar draudžiama važiuoti į kitą savivaldybę. Įdomu, ar Užtiltė nuo Dusetų neizoliuota? Arba Dusetos – nuo Užtiltės?

Š. Sauka: Lyg ir ne, Nomeda nueina per tiltą. Užkardų nėra.

– Vaikai atvažiuoti negali, o Dusetų klebonas su nuovados viršininku dar ateina palošti kortomis?

Š. Sauka: Klebonas jau gavęs infarktą nuo mano paveikslų, ir jam užteko.

– Jums turbūt karantinas buvęs nebuvęs – vis tiek prie darbų visą laiką praleisdavote?

Š. Sauka: Taip, absoliučiai. Mums tik smagiau, kad dabar ir kitiems tas pats. Dabar bent žinome, kad visiems kiaušas.

– Kiaušas? Pas mus sako „gaidys“...

Š. Sauka: Taip girdėjau per televizorių.

Klebonas jau gavęs infarktą nuo mano paveikslų, ir jam užteko.

– Ką tapo Nomeda?

Š. Sauka: Nomeda... Nomeda šiaip išėjo į pensiją. Gauna 250 eurų. Tad mes dabar kaip inkstai taukuose.

– O Dieve, sakote tai daug?

Š. Sauka: Na, niekada anksčiau tiek negaudavom.

– Gal prisiduriat iš ko nors – kaip išgyventi su tokia pensija?

Š. Sauka: Sode atkasinėjame slojikus su auksu. Ir po truputį leidžiam.

– Neliūdna šitaip uždarytiems?

Š. Sauka: Labai linksma.

N. Saukienė: Mindaugai, čia mums taip pagal prigimtį tiesiog. Jau pavasarį buvo labai smagu. Taip ir norėtųsi gyvent.

Š. Sauka: Ir kokios nuostabios Kalėdos buvo šiemet! Nereikėjo silkės gamint.

– Tai ką darėt? Tik kalėdaitį laužėt?

Š. Sauka: Nomeda padarė silkės su grybais, o aš – tortą.

– O! Morenginį?

Š. Sauka: Ne, gerą, iš kelių kilogramų sviesto ir dar šio to.

N. Saukienė: (Juokiasi.)

– Aha! Priplakėte...

N. Saukienė: Priplakėme. (Juokiasi.)

Š. Sauka: Sveikas maistas. Yra tokia profesija – intuityvaus valgymo specialistė.

– Tai?..

Š. Sauka: Kartais neatsistebime, kokių būna profesijų. Ši labai žavi. Juk paprastas žmogus negali žinoti, ką jis nori valgyti? Reikia specialisto.

Dar yra žmogiškųjų išteklių konsultantas. Nes, žiūrėk, kaip skambėtų, jei būtų „žmonių konsultantas“? Žiauriai nemoksliškai. O čia jau rimtas pavadinimas.

Priderėjo drovių trampiukų

– Vėl pasidarėt madingi – dabar labai populiaru gyventi ne mieste, keltis iš jo.

Š. Sauka: Na, nežinau, mes paprasčiausiai neturėjom kur gyventi. Priežastys labai paprastos.

N. Saukienė: Matai, madas labai nuspėjame į ateitį.

– Intuityvaus spėjimo specialistai. O kai į Vilnių atvažiuojat, ką pirmą aplankot?

Š. Sauka: Neprisimenu, kada buvau Vilniuje... Nomeda važiuoja pas dantistus. Bet dabar nėra ko važiuot.

– O gal nėra jokio viruso? Taip manančiųjų netrūksta.

Š. Sauka: O... o... „Kovidiotai“ šitie?

Veryga sakė: „Supraskit, kaukės jūsų neapsaugos.“ Šimtą kartų tą kartojo. O pasirodė, kad jomis nėra pasirūpinęs. Arba: „Supraskit, testų reikšmė yra pervertinama.“ Tuo metu Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas šaukė: „Test, test, test!“ Na, Verygą tiesiog reikia vadinti melagiu.

Žmones užkniso ta politkorektiška politikų veidmainystė ir jie nusprendė išsirinkti chamą, kuris meluoja tiesiai į akis.

– Ar labai pasiilgsit buvusios Vyriausybės?

N. Saukienė: (Juokiasi.)

Š. Sauka: Čia su Trumpu tokia banga. Amerikiečiai jį išsirinko, o Europoje tuo metu drovių trampiukų pilna atsirado. Žmones užkniso ta politkorektiška politikų veidmainystė ir jie nusprendė išsirinkti chamą, kuris meluoja tiesiai į akis. Tai va, mes irgi turėjome tokią Vyriausybę.

Matai, jei leisčiau sau taip meluoti, nė vieno paveikslo nenutapyčiau.

Ir apskritai moko laisvo mąstymo, visokių teisių, o reikėtų kalti žmonėms į galvą, kad meluoti – negražu. Kad tai neteisinga. Jei tai bus įsisąmoninta, jokie karbauskiai niekur neįlįs.

– Bet kaip tai pasiekt?

Š. Sauka: Ne, tai beviltiška, bet turime ugdyti tokius dalykus. O jie turi elgtis taip, kaip elgiasi. Tokios jų pareigos.

Kūrybos metas. Eilėraštis drobėje. N. Saukienė

– Kaip vertinat Petrą Gražulį – Seimo Kultūros komiteto narį?

Š. Sauka: Ai, jau nebeįdomus klounas, nusibodęs. Juokingas tas kultūrininkų kreipimasis dėl šito... pūslės. Dabar pasidarė drąsūs. Kažkodėl neįsižeidė, kai Karbauskis pasidarė komiteto pirmininku. O tai juk daug šlykščiau.

Naisiai gaus Nacionalinę premiją

– Ar Nomeda planuoja kokių darbų sodyboje, namuose?

Š. Sauka: Nomeda kasmet pastato po malkinę. Bestatant jos virsta gyvenamaisiais nameliais. Nes meistrai jos klausia – statyti gražiai ar ne? Nomeda juk negali sakyti „statykit negražiai“. Tai ir viskas – plytų ir malkų vėl nėr kur dėt.

Yra nusižiūrėjusi plotą dar vienai malkinei, po kriauše.

– Bet dar ne pas kaimyną?

Š. Sauka: Na, šiaip ji mąsto apie tai.

– Nomeda turi stebuklingą siuvėjo metrą, kadaise juo išmatavo prezidentūros sienas. Taip ten tilpo jūsų paveikslas „Tūkstantmetis“.

Š. Sauka: Man svarbu, kad pro duris pralįstų pas mus. Jau žinau savo paveikslus – 1,9 x 2 metrai. 2 metrai nepralenda – pasimokiau su „Pragaru“ (legendinis Š. Saukos paveikslas, – LRT.lt).

Teatras, baletas, ledo ritulys, silpna kava, kvailos moterys, gražūs vyrai man nepatinka.

– Nomedos paroda turėjo būt atidaryta Molėtuose, ar ne?

N. Saukienė: Ji yra. Tik užrakinta.

Š. Sauka: Gerai pritaikyta karantino aplinkybėms.

– Reikėtų pastatyt filmavimo kameras ir transliuot vaizdą Lietuvai internetu.

Š. Sauka: Tai kad nejuda.

– Nieko tokio, galima rodyt ir taip, sakykim, prieš miegą.

Š. Sauka: Prieš miegą mane reikia žiūrėt.

N. Saukienė: Mes labai šitų nuotolinių nemėgstam. Mes dar praeitam amžiuj.

– Man irgi nepatinka, ypač kai spektaklius rodo.

N. Saukienė: Šarūnas nėra teatro mėgėjas.

Š. Sauka: Aš jo negaliu pakęst! Nuo tarybinių laikų, kai būdavo: „Bolšoj teatr, Bolšoj teatr! Uj, genialnaja Vera Maksimovna!..“ Dieve, sutampo vien pamačius rūbinę.

Teatras, baletas, ledo ritulys, silpna kava, kvailos moterys, gražūs vyrai man nepatinka.

– Jūsų „Tūkstantmetį“ dabar saugo MO muziejus.

Š. Sauka: Nes nelabai turiu kur jį padėti.

– Nomeda savo metru vėl galėtų gerai atmatuoti, atsirastų...

Š. Sauka: Nežinau, kaip ji matuotų. Mūsų namuose vis tiek nėra nė vienos tiesios linijos. Kanalizacija prieš fizikos dėsnius... eina į kalną. Aš nesuprantu... Buvo apsilankęs meistras, sakė: „Su fizika čia nieko bendra.“ Pas mus š..ai lipa į kalną.

– Anomalija. Ar ne Sakartvele yra tokia šventa vieta, kur automobiliai rieda įkalnėn?..

Š. Sauka: A, matai, yra daugiau tokių vietų.

Pas mus automobiliai išvis nevažiuoja. Kai atsistoja tvarte, iškart nustoja važiuoti. Perku, perku akumuliatorius – viskas, nė iš vietos.

Pas mus automobiliai išvis nevažiuoja. Kai atsistoja tvarte, iškart nustoja važiuoti. Perku, perku akumuliatorius – viskas, nė iš vietos.

– Žirgų lenktynių Sartuose dėl pandemijos, suprantama, irgi nebus. Nenorėtumėt iš to ilgesio apokalipsės raitelių tapyt kaip koks Duereris?

Š. Sauka: Nenorėčiau.

– Tas alasas turbūt trukdydavo?

Š. Sauka: Pas mus ramu būdavo. Policija atvažiuodavo ir sustodavo prie vartų. Labai saugu.

Kūrybos metas. Dailininkas Šarūnas Sauka

– Keli kadriniai klausimai: keitėsi Vilniaus dailės akademijos vadovai. Ar jums tai aktualu?

Š. Sauka: Na, kad aš jau nesiruošiu studijuot.

– O kultūros ministras?

Š. Sauka: Nežinau, kodėl reikėtų rūpintis, kas juo bus. Ką jis man gali duot – talento, sveikatos? Projektų neberašysiu, nes jau nesu „žmogiškasis išteklius“, o tik „žmogiškasis segmentas“. Nuo 60-ies dabar taip suskirstyta.

Man kad ir Gražulis ministru gali būt. Tada kas nors tikrai bus. Naisiai gaus Nacionalinę premiją.

Visi įvaizdžiai yra Šarūnas

– Dabar visi mūsų įspūdžiai tik iš ekranų, na, ir iš gatvės. O kas jums įsirėžė į atmintį pastaruoju metu?

Š. Sauka: Žiūrėjome „Salomėją“. Romeo Castellucci man nėra priimtinas, bet...

N. Saukienė: Neblogas, neblogas.

Š. Sauka: Bet galėčiau prie jo daug kur prikibt. O Grigorian – nuostabi.

N. Saukienė: Nuostabi!

Š. Sauka: Velniškai turiningas balsas, kitaip nemoku pasakyt. Visada stebėjausi, kai dainininkai sakydavo „kuriu vaidmenį“. Gražiai dainuok, ir viskas – nieko man daugiau iš tavęs nereikia. O čia pamačiau, kas iš tiesų yra tas vaidmens kūrimas.

Ar čia nėra duomenų slaptumo nepaisymas?

– Kada keliatės, kada einat gult?

Š. Sauka: Ar čia nėra duomenų slaptumo nepaisymas?

N. Saukienė: Mes rotuojam, kad vienas visada budėtų.

– Dabar taip anksti sutemsta, bet per tiek metų tikriausiai jau pripratote?

N. Saukienė: Šarūno tai neveikia, jis gali tapyti prie elektros, tik noro reikia. O man taip nepatinka.

– Jūs labiau vasarinė, plenerinė?

N. Saukienė: Pas mane savojo kambario pleneras.

– Nomeda, ar jūsų tapybos įvaizdžiai keitėsi pastaruoju metu?

N. Saukienė: Nelabai, neturiu kaip keistis. Visi įvaizdžiai yra Šarūnas.

MO muziejaus ir LRT projektas „20 Lietuvos meno istorijų“: Šarūnas Sauka: juk nuotykiai paveiksluose įdomiausi...
Vilniaus Viršuliškių miško parke – visos Mykolo Saukos planuotos skulptūros, tarp kurių ir beveik 3 metrų Maksimas