Kultūra

2020.12.04 11:25

Diskusija apie gerovės valstybę: kultūra – ne tik pramoga, kodėl taip sunku tuo patikėti

Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt2020.12.04 11:25

Gruodžio 3-iąją portalas LRT.lt transliavo kultūros forumą „Kultūra ir gerovė“. Diskusijoje dar sykį primenama – kultūra teikia naudą įvairiausioms valstybės sritims ir sektoriams ir nėra atsieta pramoginę funkciją atliekanti veikla.

Per forumą buvo diskutuojama šiomis temomis: „Kūrėjas ir gerovė“, „Kultūra ir sveikata“, „Kultūra ir švietimas“, „Kultūra ir ekonomika“, „Kultūra ir šalies įvaizdis“.

Forumas „Kultūra ir gerovė“: kūrėjų ir kandidatų į ministrus diskusijos

Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad naujajam ministrui ar ministrei teks uždavinys dorotis su pandemijos padariniais ir pasiekti, kad kultūra taptų tikru, o ne tik deklaruojamu prioritetu. „Kultūros finansavimas – ne parama, o investicija“, – teigė jis.

„Kiekviena proga pabrėžiama, kad finansavimas kultūros sektoriui nėra pakankamas, bet nuo 2017 m. finansavimas kultūros sektoriui išaugo trečdaliu, šiemet skirta daugiau kaip 30 mln. eurų kultūros sričiai, nukentėjusiai nuo koronaviruso, inovatyviems projektams finansavimas beveik 4 kartus išaugo, lyginant su praėjusiais metais“, – pasakojo laikinai kultūros ministro pareigas einantis Mindaugas Kvietkauskas.

Kultūros ir kūrybinės industrijos sukuria 558 mlrd. eurų BVP Europoje, tai sudaro 4,4 proc. viso ES BVP. Šiame sektoriuje dirba daugiau nei 8,3 mln. žmonių, t. y. 3,8 proc. visos darbo jėgos.

Tarptautinis kūrybinių industrijų ekspertas iš Estijos Ragnaras Siilas teigė: „Atėjo laikas liautis teikti prioritetą tiksliesiems mokslams humanitarinių sričių sąskaita. Laikas pripažinti, kad mums reikia ir inžinerijos, ir meno.“ Jis ragino kultūros atstovus kartoti: „Kultūra svarbi!“. Anot jo, reikalingas ne tik kompiuterinis, bet ir informacinis, audiovizualinis raštingumas. Jis kalbėjo apie skirtingų sričių studentų bendradarbiavimo skatinimo universitetuose stygių. Taip pat, jo nuomone, ministerijos veikia pernelyg atsietai viena nuo kitos.

„Mes jau žinome iš tyrimų, nuojautos, kad kultūra – ne tik pramoga, kodėl taip sunku tuo neabejoti“, – kėlė klausimą R. Siilas.

„Kūrėjas ir gerovė“

Ateities visuomenės instituto direktorė Erika Godlevska apgailestavo, kad menininko profesionali veikla valstybės vizijoje ar kultūros politikos dokumentuose nėra pabrėžiama kaip atskira valstybės vertybė. „Mes negalime tiksliai pasakyti, kokia yra socialinė ir ekonominė menininkų padėtis“, – apie tyrimų stygių kalbėjo ji.

Kandidatas į kultūros ministrus Simonas Kairys kalbėjo, kad ministro atsakomybė pirmiausia bus grąžinti kultūrą į visuomenės gyvenimą, nes pati visuomenė, jos elgsena bus pasikeitusi. „Gerovės valstybėje kultūra turėtų užimti svarbią dalį. Strategija, nacionalinis pažangos planas sukurti. Kiek tų diskusijų buvo visuomenėje per rinkimų kampaniją apie tokius svarbius dokumentus?“ – klausė jis ir apgailestavo: „Vaikštome šiek tiek aklai kultūros lauke, tyrimų duomenys skirtingi.“

Lietuvos kultūros tarybos administracijos direktorius Mindaugas Bundza prieštaravo: „Nebevaikštome aklai kambaryje – turime labai daug duomenų apie sektorių, reikia tiesiog bendruomenės susitelkimo duomenis peržiūrėti.“

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos pirmininkas Jonas Staselis teigė, kad asociacijoje – apie 4 400 narių. Jis sakė, kad kultūros laukas 4–5 proc. BVP sukuria, o grąžina valstybė 0,7 proc. per finansavimą visam kultūros laukui.

„AGATA“ direktoriaus pavaduotoja Martyna Gudaitė-Gulbinienė kalbėjo apie autorinių teisių svarbą. „Kai menininkas nebekuria, jo kūryba vis dar gyva ir naudojama. To negalima pamiršti, todėl reikia stiprinti autorių teisių apsaugos ir kolektyvinio administravimo mechanizmus“, – teigė ji.

Dėl COVID-19 menininkams stipendijų suteikta 5 kartus daugiau, skaičiuojant pinigais, ir 10 kartų daugiau pagal menininkų skaičių.

Režisierė, prodiuserė Dalia Ibelhauptaitė teigė, kad jie neteikė prašymų gauti pašalpas, norėdami palikti galimybę kitiems. „Dar nėra pasitikėjimo ir tikėjimo, kad visiems užteks. Taip pat derėtų geriau pristatyti meno kūrėjo statuso prasmę. Niekas iš mano kartos kūrėjų negalvoja, kad iš pensijų išgyvens, stengiasi investuoti. Mano karta su pensijomis draugauja prastai. Artėja žiauriai didelė problema“, – teigė ji. D. Ibelhauptaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad finansavimą gauna jau pripažinti, apdovanojimais įvertinti kūrėjai, stinga finansavimo augantiems kūrėjams.

Operos performanso „Saulė ir jūra“ bendrakūrėja Lina Lapelytė priklauso Kompozitorių sąjungai, yra gavusi stipendijų. Ji teigė matanti tokią problemą, kad privatus menininkas negali dalyvauti projektų konkurse. „Esu priklausoma nuo kitų institucijų“, – sakė L. Lapelytė.

„Nėra iki galo suprantama, kas tas menininkas. Nebūtinai visada menas duoda apčiuopiamų rezultatų, apdovanojimų. Galbūt reikėtų darbo grupės iš menininkų, yra stipendijoje dalykų, kurie neveikia. Užuot rašęs operą, leidi dienas pildydamas paraišką. Esame įtraukti į biurokratinį aparatą“, – apgailestavo L. Lapelytė.

„Kultūra ir sveikata“

Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos narė Roma Survilienė apžvelgė 2019 metų pabaigoje PSO publikuotą tyrimą, kuriame aprėpta daugiau nei 3 tūkst. pasaulinių tyrimų.

Kultūra, pagal tyrimo išvadas, yra itin tinkama šiems tikslams pasiekti: psichikos sveikatos, sveiko senėjimo, vaikų ir jaunimo sveikatos, psichikos sveikatos raštingumo ir stigmos mažinimo.

R. Survilienė pasakojo apie socialinį receptą – pacientas gauna ne tik vaistų receptą, bet ir siuntimą dalyvauti kultūrinėse ar kitose veiklose. Nauda ir pacientui, ir sveikatos sektoriui – pacientas greičiau pagyja.

Psichologė, muzikos terapeutė Jurgita Žalgirytė-Skurdenienė sakė, kad yra ruošiami meno specialistai, bet jie neturi statuso sveikatos sistemoje, nes tampa užimtumo specialistais. Meno rekreacinė ir terapinė funkcija supainiojamos.

Darius Mažintas, „Looking at the Stars“ viceprezidentas pasakojo apie į 2021 metus perkeltą 20 koncertų ciklą kalinimo įstaigose.

Lietuvos muzikos terapijos asociacijos pirmininkė Zita Abramavičiūtė-Mučinienė kalbėjo, kad menas gali spręsti konkrečias sveikatos problemas arba užkirsti joms kelią. Tokio metodo pripažinimas yra vis didesnis, tačiau Lietuvoje tos galimybės dar nėra pakankamai išnaudojamos. Muzikos terapijos taikymas kol kas priklauso nuo įstaigoje dirbančių žmonių požiūrio.

LR Seimo narė Paulė Kuzmickienė kalbėjo: „Turime Kultūros pasą, galime turėti ir Sveikatos kuprinę, kad būtų siūloma apsilankyti renginiuose.“

Diskusijos moderatorius LRT KLASIKOS redakcijos vadovas Julijus Grickevičius teigė, jog Lietuvoje jau 2 500 pacientų išrašytas siuntimas į konkretų kultūros renginį. Kultūros receptus, primena jis, išrašinėjo dar Pitagoras.

„Kultūra ir švietimas“

Milda Laužikaitė, asociacijos „Kūrybinės jungtys“ direktorė, pasakoja, kad ši asociacija vienija profesionalus, kurie dalį savo veiklos skiria edukacinei veiklai.

Seimo narys Kristijonas Bartoševičius teigė: „Užkrauname naštą mokyklai, o vaikas daugybę dalykų atsineša iš šeimos. Reikėtų, kad šeimos nariai įpratintų vartoti kultūrą įvairiais rakursais.“

Kultūros ministerijos strateginių pokyčių grupės vyriausioji patarėja Daiva Nazarovienė atkreipė dėmesį į tai, kad švietimas nėra greitai atsiperkanti investicija, tad svarbu, kad būtų numatomas įgyvendinimo mechanizmas.

AGATA vadovė Agnė Begetė akcentavo problemą, kad kultūros atstovai atvyksta į mokyklas per privačias iniciatyvas, nekoordinuotai, reikėtų nepalikti visko savieigai. Seimo narė Silva Lengvinienė priminė apie Kultūros paso reikšmę. Jos nuomone, Kultūros pasas galėtų įtraukti daugiau kultūros atstovų lankymosi mokyklose programų.

LR Prezidento švietimo ir kultūros grupės vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė kalbėjo, kad ankstyvasis ugdymas – bendrojo ugdymo dalis. Visos ugdymo pakopos turi būti susietos. „Svarbūs ir pedagogų rengimo ir kvalifikacijos dalykai – turi būti kūrybinga asmenybė ir rengti kūrybingas asmenybes“, – teigia ji. Anot politikės, įvairiems kultūros švietimo projektams naudojamos europinės lėšos, o turėtų būti numatoma ir nuolatinių lėšų.

Kaip teigia J. Grickevičius, kalbama apie visuminius rezultatus, o visuminių priemonių – stinga.

„Kultūra ir ekonomika“

Živilė Diawara džiaugėsi, kad kultūros ekonomikos sąvoka jau dažniau vartojama. Per koronavirusą daugiau nei 50 proc. nukrito šių kūrybinių industrijų sričių pajamos: kino, muzikos, scenos menų, leidybos, muziejų ir bibliotekų, vizualiųjų menų ir kultūrinio švietimo.

Kultūros ekonomika – tiek ir tiesioginė ekonominė nauda, tiek ir aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimas, pridėtinė ekonominė vertė kitoms pramonėms, pridėtinė vertė gyvenimo kokybei. „Į kultūros sektorių reikia žiūrėti kaip į startuolius. Eksportas, kultūrinis turizmas – šių sričių potencialas neišnaudojamas“, – teigė Ž. Diawara.

Lietuvos dizaino asociacijos pirmininkas Algirdas Orantas akcentavo, kad didelė dalis daiktų pagaminama Lietuvoje, tačiau prekės ženklai užsienietiški – tai problema.

Kandidatė į Ekonomikos ir inovacijų ministrus Aušrinė Armonaitė sako, kad su Kultūros ministerija reikės susėsti, svarbu, kad būtų galima padėti ir individualiai dirbantiems žmonėms. „Nenorėčiau, kad Lietuvos ateities ekonomikos DNR planas taptų atskaitos tašku. Tai yra nueinančios valdžios projektas, mes turime savo prioritetus“, – teigė ji.

Kęstutis Drazdauskas, Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkas, atkreipia dėmesį, kad kinas išlieka sritimi, gaunančia mažiausiai valstybės investicijų į infrastruktūrą. „15–20 mln. padarytų ryškią įtaką, gal tas skaičių mažumas ir kiša koją, tampame neprioritetiniu klausimu“, – šypsodamasis apgailestauja K. Drazdauskas.

Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos direktorius Gediminas Tarasevičius kalbėjo, kad per karantiną viršijami pardavimo rekordai. „Lietuvoje industrija turėtų būti kelis kartus didesnė lyginant su Vakarų panašaus dydžio šalimis, o tam reiktų tam tikro požiūrio iš valstybės“, – teigė jis.

LR prezidento Ekonomikos ir socialinės politikos grupės patarėja Vaida Česnulevičiūtė atkreipia dėmesį, kad kultūros formų įvairovė ir apsunkina pagalbos gavimą. Kultūra yra daug daugiau nei 2,2 BVP proc. „Svarbu tai, kad kūrybinių industrijų potencialas neribojamas išteklių“, – komentuoja ji.

„Kultūra ir šalies įvaizdis“

Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas teigia – praeitų metų tyrimas rodo, kad 94 proc. Europos žino, kad egzistuoja Lietuva ir sostinė Vilnius. Daugiau apie mūsų šalį žino 72 proc., o Prancūzijoje – tik 7 proc. Kultūra ir paveldas yra antroje vietoje pagal tai, kuo žinoma Lietuva.

Pasaulio žiniasklaidoje apie 30–40 procentų pranešimų, kuriuose minima Lietuva, yra pozityviame kontekste. Apie Lietuvos kultūrą dažniausiai rašė Latvija, Lenkija, Rusija, Vokietija, Jungtinė Karalystė.

Kultūros ministerijos Strateginių pokyčių grupės vadovė Eglė Saudargaitė pasidžiaugė, kad kultūros kūrėjai atveria Lietuvai užsienyje ir kitas duris.

Lietuvos šokių informacijos centro direktorė Gintarė Masteikaitė teigė, kad 2016–2018 metais šiuolaikinio šokio atstovai – apie 100 žmonių – 450 kartų pristatė savo spektaklius 30 pasaulio šalių. „Mūsų sritis susiduria su infrastruktūros problemomis. Politinė diplomatija į vieną, ekonominė į kitą, o kultūrinė – dar į kitą pusę vystoma: trūksta vieningumo, į kuriuos regionus investuoti, nes tam reikia dešimtmečių“, – teigė ji.

LR prezidentūros Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėjas Šarūnas Radvilavičius teigė, kad, reprezentuodami šalį, turime išlaikyti pusiausvyrą tarp autentiškumo ir universalumo. Autentika – paveldas, universalumas – tarptautiškumas kultūroje. „Naujai priimta Lietuvos įvaizdžio strategija turi virsti kūnu. Pagal tą strategiją ir turi būti sudėlioti finansiniai krepšeliai“, – kalbėjo jis.

Kasmetį kultūros forumą organizuoja Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija (NKIKIA) kartu su Ateities visuomenės institutu.