Kultūra

2020.10.16 14:30

Lietuva atsisveikino su kompozitoriumi Kęstučiu Antanėliu

LRT.lt2020.10.16 14:30

Spalio 16-ąją artimieji, bičiuliai ir kūrybos gerbėjai atsisveikino su pirmadienį išėjusiu legendiniu lietuvių kompozitoriumi, architektu, dailininku Kęstučiu Antanėliu. Velionis buvo pašarvotas Šv. Jonų bažnyčioje, palaidotas sostinės Rokantiškių kapinėse.

K. Antanėlis buvo Vytauto Kernagio bendražygis, juodu kartu daug nuveikė Lietuvos muzikos pasaulyje, ypač autorinės dainos ir roko muzikos scenoje.

„Jis buvo aktyvus, protestuojantis, kovojantis, nenurimstantis žmogus“, – yra sakęs velionio kolega Laimis Vilkončius.

K. Antanėlis įkūrė ir vadovavo roko ansambliui „Antanėliai“, su juo atliko „The Beatles“ dainas ir savo kūrybą.

Gamindamasis pirmąją gitarą neteko vieno dešinės rankos piršto. Tačiau tai nesutrukdė jam vėliau kurti ir po mokyklos, po studijų aktyviai koncertuoti su savo grupe sostinės restoranuose.

Pirmasis Europoje pastatė Andrew Lloydo Webberio roko operą „Jėzus Kristus Superžvaigždė“.

Taip pat parašė muziką pirmajai lietuviškai roko operai „Meilė ir mirtis Veronoje“. Tarp K. Antanėlio statytų scenos kūrinių – „Peras Giuntas“, oratorija „Keturios lietaus šalys“ solistams, chorui ir orkestrui. Taip pat 4 dainų ciklai, apie 200 dainų ir apie 80 instrumentinių pjesių.

Kaip architektas K. Antanėlis suprojektavo pastatų, interjerų, baldų, sukūrė vitražų administraciniams pastatams, skulptūrų.

Taip pat skaitykite

Opera „Jėzus Kristus Superžvaigždė“ buvo atlikta 1971 metų gruodžio 25 dieną Lietuvos dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija). Kad suklaidintų saugumiečius, paskelbė, kad spektaklis prasidės 8 valandą vakaro. Saugumo žmonės pasirodė septintą, manydami užbėgti įvykiui už akių. Tačiau operos kūrėjai vaidinimą pradėjo 6 valandą, prieš tai ištikimiausiems žiūrovams paskleidę žinią apie naują pradžios laiką.

„Meilė ir Mirtis Veronoje“ režisieriaus Eimunto Nekrošiaus iš pradžių buvo sumanyta kaip draminis veikalas. Vis dėlto režisierius sutiko su K. Antanėlio pasiūlymu kurti ne tradicinę, o muzikinę pjesę, roko stilistikos veikalą.

Žmonės laukdavo per naktį, kad galėtų nusipirkti bilietus į šį spektaklį. Juo 1982 metais kaip tik ir buvo naujuose rūmuose atidarytas Jaunimo teatras. Kai ėmė aiškėti, kad vis tiek nepatenkins visų norinčiųjų, operą „Meilė ir Mirtis Veronoje“ nuspręsta rodyti Vilniaus sporto rūmuose. Įvyko du pasirodymai, juos stebėjo per 10 tūkst. žiūrovų.