Eidamas 90-uosius metus birželio 17 d. mirė vienas žymiausių 20 a. antros pusės lietuvių tapytojų Vincentas Gečas, pranešė Lietuvos dailininkų sąjunga.
Pasak dailėtyrininkų, šiuolaikinė lietuvių tapyba būtų sunkiai įsivaizduojama be V. Gečo įtakos. Tapytojas buvo viena svarbiausių asmenybių savo kūryba ugdžiusių šiandienos dailininkų kartą.
Taip pat skaitykite
Menotyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė LRT.lt teigė, jog tuomet, kai V. Gečas baigė dailės studijas, buvo sunkus metas, jis buvo vienas iš trijų gerų piešėjų: Antanas Kmieliauskas, Vaclovas Gražėnas ir V. Gečas. „Dar nemažai metų turėjo praeiti iki kol atsirado piešėjų, galinčių taip įdomiai komponuoti.“
V. Gečas – svarbi Atšilimo laikotarpio figūra: „Jis gebėjo sukurti nebanalų pasakojimą.“ Praėjus penkeriems metams po studijų baigimo jis jau kūrė pripažinimo sulaukusius paveikslus. Vienas tokių – paveikslas „Vitrina“.
Menotyrininkė akcentuoja, kad V. Gečui didelę įtaką padarė stažuotė Italijoje. „Leonardas Tuleikis taip pat lankėsi Italijoje, ir jo kūryba nepakito. Gečo tapyba tapo saulėta, atsirado Pietų Italijos tipažų“, – LRT.lt tvirtino R. Rachlevičiūtė.
Kai V. Gečas dėstė Vilniaus dailės akademijoje, pasak pašnekovės, atsirado šansas studentams, kurie nenorėjo sekti emocionalios, ekspresyvios tapybos tradicija, turėti kitokį vadovą.
R. Rachlevičiūtės teigimu, V. Gečui būdingas nebanalus siužeto plėtojimas, reportažinis pradas, koliažinis mąstymas. „Jam pavyko sukurti paveikslus, kurie kabo Nacionalinėje dailės galerijoje. Jis turėjo tris talentus: buvo geras pedagogas, geras tapytojas ir geras administratorius.“
Anot pašnekovės, menininkas daug gero nuveikė Vilniaus dailės akademijoje – pavyzdžiui, jam vadovaujant, buvo atnaujintos galerijos. „Gečas buvo principingas žmogus ir tai gerbtina. Jis suvokia, kokias pozicijas užėmė ir neieško, kaip jas pakeisti – tvirtai jų laikosi, – teigė R. Rachlevičiūtė. – Meninės kūrybos prasme nėra dviprasmiškumo – tai yra brandi kūryba, nors ir kartais socialiai angažuota.“
Gečo biografija tokia pat prieštaringa, kaip ir sovietinis laikotarpis. Jis rūpinosi, kaip pagerinti dailininkų gyvenimo sąlygas – įkūrė Dailės kombinatą, rūpinosi paskyromis dailininkų namams ir studijoms, tačiau kartu pasisakydavo prieš pernelyg didelę kūrybinę laisvę ar su partine linija nederančias naujoves.
Savo kūryboje Gečas pirmiausia atsiskleidė kaip socialinės tikrovės stebėtojas. Dažnai jo darbuose galima įžvelgti raiškius, kartais net ironizuojančius, kasdienybės motyvus. Paveiksluose netrūksta kinematografiškumo – kompoziciją Gečas perteikdavo kaip fotografijos ar filmo kadrą.
Vėlyvoje kūryboje daugiau vyrauja gamtos motyvai, peizažai, natiurmortai. Gečas žinomas ne tik kaip tapytojas, bet ir kaip talentingas piešėjas, sugebėdavęs išraiškingai ir detaliai perteikti formą popieriaus lape. Pasak paties tapytojo, menas turi būti išraiškingas. Tai svarbiausia jo funkcija.
Visgi, tikroji Gečo tapybos jėga yra spalvos. Jis – vienas talentingiausių koloristų šiuolaikinėje lietuvių tapyboje, nebijojęs eksperimentuoti ant drobės. Dailininkas gimė 1931 m. Mažeikiuose. Studijavo dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje. Ten 1970 m. apsigynė profesoriaus vardą. Jam, vienam iš nedaugelio Lietuvos tapytojų, buvo suteikta galimybė stažuotis už Lietuvos ribų (Italijoje nuo 1963–1964 m.).
1969–1982 m. dirbo Vilniaus dailės akademijos rektoriumi. 1968 m. Apdovanotas Lietuvos Respublikos valstybine premija už meninę veiklą bei nuopelnus. 1974 m. V. Gečui suteiktas Lietuvos Respublikos Nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas. Nuo 1959 m. Savo darbų pristatymus yra rengęs ne tik Lietuvoje, bet ir Italijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Estijoje, Rusijoje.
Menininko drobių yra įsigiję Lietuvos meno muziejai, Maskvos Tretjakovo galerija, mokslo ir meno įstaigos, privatūs kolekcininkai iš Olandijos, JAV, Kanados ir kitų šalių.
V. Gečo pašarvojimo ceremonija vyks birželio 18 d., ketvirtadienį, 16 val. Olandų g. 20, pirmojoje salėje. Urna išnešama birželio 19 d., penktadienį, 15 val.
Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl tapytojo V. Gečo mirties
Šalies vadovai ketvirtadienį reiškia užuojautą artimiesiems, kolegoms ir visai kultūros bendruomenei dėl vieno žymiausių šalies tapytojo V. Gečo mirties.
„Tapytojas buvo laikmečio novatorius, savo kūryba pralenkęs tuometines estetines pažiūras, meistras, kuriam esame dėkingi už nemarų palikimą“, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda.
Jo teigimu, išraiškingomis kompozicijomis ir ekspresyviais spalvų potėpiais ant drobės V. Gečas paliko unikalų įspaudą Lietuvos dailės istorijoje.
Premjeras Saulius Skvernelis pabrėžė, kad ne tik dailininkų bendruomenė, bet ir visa Lietuva neteko iškilaus menininko.
„Jo originalūs tapybos darbai vertinami mūsų šalyje, jie žinomi ir užsienio muziejams bei kolekcininkams. Reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems ir visiems, kuriems teko garbė pažinoti šią asmenybę“, – sakoma premjero užuojautoje.
Stiprybės V. Gečo artimiesiems bei kolegoms linkėjo ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
„V. Gečo tapybos darbai apskriejo visą pasaulį, kartu nešdami ir Lietuvos vardą. Jo darbai liks neatsiejami nuo šiuolaikinės lietuvių tapybos istorijos. Reiškiu nuoširdžią užuojautą“, – teigė parlamento vadovas.
