Kultūra

2020.05.13 18:59

Netekome akvarelininkės Ramunės Kmieliauskaitės: kolegos ją vadino gėlių fėja

atnaujinta 22.28
Austėja Mikuckytė-Mateikienė, Mindaugas Klusas, LRT.lt2020.05.13 18:59

Gegužės 13-ąją apie 15 valandą netekome dailininkės, akvarelininkės Ramunės Kmieliauskaitės. Ji ėjo 60-uosius metus. Vilnietis menininkas Gitenis Umbrasas sako, kad R. Kmieliauskaitė išėjo žemėje žiemai maišantis su pavasariu, žiedams su sniegu: „Ramunė būtų sugebėjusi tai pavaizduoti.“

Anot velionės bičiulių ekonomistės Rūtos Vainienės ir dizainerės Zitos Gustienės, R. Kmieliauskaitė sirgo sunkia liga, apie kurią sužinojo vasario mėnesį.

Taip pat skaitykite

Labiausiai norėjo gyventi

Artima R. Kmieliauskaitės draugė scenografė ir drabužių dizainerė Zita Gustienė kalbėjo: „Ramunė buvo nuostabus žmogus. Labai smalsi. Gyvenime ji labiausiai norėjo gyventi. Ir gyveno pilna to žodžio prasme.“

„Antanas Kmieliauskas buvo mano pirmas mokytojas, o Ramunė – mano tikra sielos draugė. Dviese buvome, kai gyvybė Ramunės užgeso, ir tada pagalvojau, kodėl patiems ryškiausiems reikia išeiti taip anksti. Buvo nuostabi moteris“, – sakė Z. Gustienė.

Sūnus globojo savo mamą iki paskutinio jos atodūsio

Artima Kmieliauskų šeimos bičiulė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentė dr. Jolanta Mažylė prisimena, kad Antano ir Ritos Kmieliauskų namai Sibiro gatvėje dar sovietmečiu buvo atviri patriotiškai nusiteikusiems žmonėms: „Šiandien Anapilin pas savuosius iškeliavo ir jų vienturtė Ramunė.“

Dr. J. Mažylė prisimena kaip Ramunė Kmieliauskaitė, Vilniaus dailės akademijos studentė, sovietmečiu dalyvaudavo Vilniaus universiteto kraštotyrininkų klubo „Ramuva“ ekspedicijose: „Taigi Ramunė jautėsi ne tik Dailės instituto, bet ir Vilniaus universiteto bendruomenės narė.“

„Šiandieną sunku visiems ją pažinusiems, tačiau didžiausią netektį išgyvena Ramunės Kmieliauskaitės sūnūs Antanas Lotas ir Rokas“, – sakė J. Mažylė.

Dr. J. Mažylė, daugiau nei keturis dešimtmečius bendravusi su Antanu ir Ritos Kmieliauskų šeima, artima Ramunės Kmieliauskaitės draugė, sako, kad šiuo metu turėtume skirti Ramunės kelionei savo mintį, taip pat bent mintimis ir geromis intencijomis palaikyti Kmieliauskų šeimos kūrybinio palikimo saugotoją Antaną Lotą Idzelį, mylimą Ramunės sūnų, kuris globojo savo mamą iki paskutinio jos atodūsio.

Viena geriausių Lietuvos akvarelininkų

Menotyrininkė Vaidilutė Brazauskaitė LRT.lt teigė: „Mes bendravome kolegiškai. Daug bendrų draugių turėjome, Ramunė gyveno netoli. Ji buvo be galo gera dukra, labai gera dviejų sūnų Loto ir Roko mama – labai rūpinosi jų išsilavinimu.“

„Aš ją sau vadindavau gėlių fėja. Viena geriausių Lietuvoje akvarelininkų, nežinau, kas geriau už ją gėles tapė. Jos akvarelės nei saldžios, nei miesčioniškos, labai techniškos, bet ir labai gyvos, natūralios. Ji jautė gamtos grožį“, – teigė V. Brazauskaitė.

Anot jos, R. Kmieliauskaitė „ir portretistė talentinga buvo – tėvo mokykla, – ir grafikos daug darbų yra sukūrusi, spalvoto estampo, iškiliosios spaudos.“

„Kaip moteris buvo nepaprastai graži – aukšta, liekna, ilgais plaukais, plevėsuojančiais sijonais. Apskritai nuostabi asmenybė. Birželį jai būtų suėję 60 metų“, – sakė V. Brazauskaitė.

Žiedams maišantis su sniegu

Vilnietis menininkas Gitenis Umbrasas atkreipė dėmesį, kad R. Kmieliauskaitė išėjo žemėje žiemai maišantis su pavasariu, žiedams su sniegu: „Ramunė būtų sugebėjusi tai pavaizduoti.“

Neseniai su velione Antakalnio galerijoje jiedu rengė jos tėvo A. Kmieliausko parodą. „Svarbiausia, kad Antano ir Ramunės darbai nebūtų pamiršti, – sakė G. Umbrasas. – Ir kad ten, danguje, jiedu susitiktų.“

Tiksliai nustatydavo žmogaus charakterį

„Jai pavyko sukurti ištisą gėlių pasaulį. Tai nuostabu. Tapyti gėles, jų kompozicijas išskirtinai, nesaldžiai, tik jomis perteikiant platų spektrą nuotaikų ir temų, pripažinkime – sudėtinga užduotis ir ne kiekvienam, netgi labai profesionaliam menininkui, įgyvendinama“, – kalbėjo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininkė Edita Utarienė.

„Imtis šios temos reikėjo ne tik tikėjimo savo jėgomis, bet ir drąsos. Ramunė jos turėjo. Kaip turėjo daug jautrumo, tikrumo ir kito žmogaus pajautimo“, – tvirtino E. Utarienė.

LDS pirmininkė teigė prisimenanti, kaip atidžiai pas ją atvykusiems įsigyti kūrinių tapytoja padėdavo juos išsirinkti: „Stebėtina, kaip tiksliai, iš įvairių detalių atspėdavo žmogaus charakterį ir pasiūlydavo labiausiai jam tinkantį kūrinį.“

„Labai gaila, kad netekome tokios talentingos kūrėjos ir puikaus žmogaus“, – apgailestavo E. Utarienė.

Motiniška meilė

R. Kmieliauskaitės buvęs vyras dailininkas Algirdas Gaižauskas, gyvenantis Vilniuje ir Dusetose, Ramunę prisimins kaip labai gerą žmogų, talentingą menininkę ir nepaprastą mamą.

„Susitikome kaip menininkai, bendruose sumanymuose. Labai patiko jos akvarelės, padėjau jai eksponuoti parodas, – sakė A. Gaižauskas. – Buvau nustebęs, kokia motiniška meile ji buvo apgaubusi sūnų. Labai mylėjo savo tėvelį Antaną. Buvo graži menininkų šeima. Nepaprastai gaila tokios netekties.“

Prisiminkime pokalbius su menininke:

ARTi. Veidai. Ramunė Kmieliauskaitė
Stilius. Susitikimas su dailininke Ramune Kmieliauskaite ir aktoriumi Sigitu Siudika