Kultūra

2020.03.15 15:00

Mirė poetas, buvęs kultūros ir švietimo ministras Juozas Nekrošius

atnaujinta 18.17
Mindaugas Klusas, LRT.lt2020.03.15 15:00

Eidamas 84–uosius metus mirė poetas, žurnalistas, spaudos ir kultūros darbuotojas, partinis, politinis ir visuomenės veikėjas, dviejų LR Vyriausybių kultūros ministras Juozas Nekrošius. 

Apie netektį savo „Facebook“ paskyroje pranešė poeto marti Audronė Žigaitytė-Nekrošienė. Dar šiandien feisbuke J. Nekrošius pasidalijo aktualiu ketureiliu.

Anot literatūros kritiko Valentino Sventicko, J. Nekrošių turėtume prisiminti kaip poetą, kuriam rūpėjo ne tik jo paties kūryba, bet apskritai lietuviškos knygos likimas. 1973–1990 metais vadovaudamas Spaudos komitetui (Valstybinis leidyklų, poligrafijos ir knygų prekybos reikalų komitetas) pagal sovietmečio galimybes pasitarnavo lietuviškai knygai, jos plėtrai.

„Buvo ir analogiškas SSRS komitetas. Nekrošiui sekėsi amortizuoti drastiškus Maskvos reikalavimus, dėl to Lietuvos leidėjai jautėsi truputį laisvesni, ramesni, labiau apsaugoti“, – LRT.lt teigė V. Sventickas.

Pasak jo, su J. Nekrošiaus pastangomis vienaip ar kitaip susijęs Pasaulinės literatūros bibliotekos leidimas, jo pradžia ir įtvirtinimas.

J. Nekrošius rašė ir vaikams, ir suaugusiesiems. „Be abejo, jo poezijoje buvo ir nusilenkimų „privalomybėms“, bet mokėjo kažin kaip švelniai išsakyti socializmui tinkamas idėjas – neatrodė kaip nors juokingai, – velionio kūrybą apibendrino V. Sventickas. – O satyrinė poezija nebuvo bedantė, ją skaitė. Suprantama, išliko „įmanomybių“ ribose.“

Sovietmečiu išleistos J. Nekrošiaus knygos, pasak LRT.lt pašnekovo, visos atrodė labai gražiai, nes leidėjai Spaudos komiteto pirmininkui truputį pataikavo.

„Nepriklausomybės metais J. Nekrošius irgi stengėsi rašyti ir kartais pusiau juokais pasakydavo vienam kitam leidėjui: „Esu rūpinęsis jumis visais, o dabar jau nelabai jums esu įdomus“, – velionio sakytus žodžius perteikė V. Sventickas.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis reiškia užuojautą dėl J. Nekrošiaus mirties.

„Netekome svarbios asmenybės, kurio išskirtinė kūryba, pasižymėjusi žanrų įvairove, paliko gilų įspaudą lietuvių literatūros ir leidybos istorijoje. Šią sunkią netekties valandą reiškiu užuojautą Velionio šeimai ir artimiesiems, bičiuliams, visiems talento gerbėjams, buvusiems kolegoms“, – sakoma premjero užuojautoje.

Sovietmečiu J. Nekrošius buvo įkūręs Lietuvos knygos draugiją. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1992–1996 metais J. Nekrošius buvo Seimo narys, 1994–1996 metais Adolfo Šleževičiaus ir Lauryno Stankevičiaus Vyriausybėse ėjo kultūros ministro pareigas.

J. Nekrošius dirbo žurnalistu, laikraščiuose ir žurnaluose paskelbė straipsnių leidybos, poligrafijos, kultūros, spaudos klausimais, išspausdino recenzijų, eilėraščių. Išleido keliolika poezijos knygų suaugusiems ir vaikams. 1997 metais įkūrė leidyklą „Alka“, jai vadovavo.

Poetas parašė libretą Vytauto Klovos operai „Ave vita“, oratoriją-misteriją „Atgimimo varpai“, kantatą „Audros galiūnai“, dainų tekstų. Poezijos knygų išleista rusų, latvių, armėnų kalbomis.

Eilėraštis iš poeto J. Nekrošiaus virtualaus dienoraščio:

DRAUGŲ POBŪVIS

Kas ritiniu dešros, kas ikrais, kas kumpiu,
Kas gėralo tauresnio buteliu ratuotas -
Sukėblinom, suvirtom iš visų kampų -
Gražus sklerotikų ir skrandininkų guotas.

Atodūsiai, šypsniai, glamonės, bučiniai...
Atsimeni, žinia, atsimeni, o kaip gi...
Rasoja gelsvos plikės ir kreta lašiniai,
Glėbiuojamės visi, uždusę, susimaigę....

Užsitvieskia veidai,
Išmetus paskubom po sklidiną taurelę.
Ir šit jau griaudžia laipsniai, postai ir vardai,
Ir didūs pasiekimai galvas kelia.

Mums sekasi gerai, mums buvo nesunku.
Nestumdė mūsų nieks, nežemino, nemindė.
Darbe - vieni draugai, šeimoj – gražu, jauku,
Vaikai dori, anūkai – vunderkindai.

Ir taip, sėkmių šarvais apaugę sandariai,
Patenkinti savim, kitais- susižavėję,
Mes klegam lyg aušros – graudoki juokdariai,
Prie ištakų, užakti baigiančių, suėję.

O iš visų sėkmių, tikrų ir tariamų -
Sakytum, kulkų spiečiais nepaliauja lėkę...
Šimtai sunkių klaidų, šimtai vargų, skausmų,
Kurie šią puikią naktį mūsų nepasiekia.