Vidmantą Bartulį ir kompozitorių Algirdą Martinaitį, šio žodžiais tariant, siejo nepertraukiama draugystė. Iki šios dienos, kai Vidmanto gyvybė užgeso. Jaunystėje abu mokėsi kompozicijos Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, abu buvo Eduardo Balsio mokiniai. Susitikdavo kiekvieną dieną.
Punktyriniais brūkšneliais
„Vaikščiodavome po Vilnių ir šnekėdavomės. Tais laikais buvo geri Rytų poezijos vertimai rusų kalba. Turėjome tas knygutes ir kur prisėdę ant suoliuko vienas kitam ką nors paskaitydavome – Li Bo, Vang Vėjų. Tokia buvo mūsų laisvės išraiška – eiti ir tarsi nieko neveikti“, – LRT.lt pasakojo A. Martinaitis.
Tačiau tie pasivaikščiojimai ir rytietiška poetika stimuliavo kūrybiškumą, padarė įtaką jaunų kompozitorių kūriniams: A. Martinaičio „Paskutinių sodų muzikai“, V. Bartulio – „Paskutiniųjų giesmėms“ ar „Palydžiu savo draugą“.
Po studijų keliai kiek išsiskyrė, tačiau dviejų kūrėjų draugystė nenutrūko... iki šios dienos. „Mes abu buvome gana uždari žmonės, nesiveržiantys „į platumas“. Jei kildavo noras išsisakyti, atverti sielą, tai darydavome tik vienas kitam. Atskleisdavome intymiausius dalykus“, – sakė pašnekovas.
Paskutiniu metu V. Bartulis dažnai važiavo dirbti į Palangą. Abiejų bičiulių nuotaikos, anot A. Martinaičio, buvo minorinės. „Tai ir suprantama – patirtis, juk nugyvenome šitiek metų. Pokalbiai buvo labai sveikatingi ir draugiški“, – pasakojo A. Martinaitis.
Pastaruoju metu V. Bartulis rašė didelį veikalą, skirtą Kovo 11-ajai. Vykdė Kauno valstybinės filharmonijos užsakymą.
„Praėjusią savaitę man skambtelėjo, pasidžiaugė jį bebaigiąs. Ir pasakė, kad jo prašoma į kūrinį įterpti himno detalę. Tik nepamenu – Lietuvos ar Europos Sąjungos. Patariau geriau įrašyti Česlovo Sasnausko „Man ilgu, man ilgu“. Iš jo „Karvelėli mėlynasis“. „O, – sakė, – gerai!“ Tai tokie mano keli prisiminimai punktyriniais brūkšneliais“, – kalbėjo A. Martinaitis.
Trys šoviniai
Algirdas su Vidmantu juokaudavęs, sakydavo, kad abu širdyje nešioja po tris šovinius. Nes abu buvo patyrę tris širdies operacijas.
Jiems įvesti stentai, kurie praplečia širdies kraujagysles. „Tai jau tokie ribiniai dalykai... – pritilo A. Martinaitis. – Ta sveikata... buvus nebuvus. Taip mėgstu sakyti: „Kai galva dirba, tu myli širdį, bet džiaugiesi galva.“ Taip ir gyveni.“
Šio ryšio nebebus
Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro antrasis dirigentas Robertas Šervenikas artimai pažinojo a. a. V. Bartulį. Su kompozitoriumi susipažino dar 20 a. pabaigoje ir iki šiol dažnai susitikdavo, dažnai atlikdavo jo kūrinius: „Negaliu apsiprasti su mintimi, kad šio ryšio nebebus – tikrai skaudu. Ir daug tokių žmonių, kuriems tai yra didelė netektis. Dar prieš savaitę su juo bendravome.“
Šių metų sausio 12 dieną R. Šervenikas dirigavo Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui, šis atliko V. Bartulio oratoriją „Nelaimėlis Jobas“ Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatre.
„Bartulis buvo labai talentingas, o, bendraudamas su atlikėjais, buvo labai šiltas. Kas yra labai svarbu, jis mokėjo jais pasitikėti. Kompozitorius turėjo savo nuomonę visais klausimais ir atvirai ją reiškė. Man jo nuomonė visada buvo įdomi, dažnai bendraudavome apie mūsų kultūrą, jis nepritarė tik postų siekiantiems, vertino nuoširdų darbą“, – teigė R. Šervenikas.
Tik pakeleiviai
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, kompozitorė Zita Bružaitė yra sukrėsta netikėtos kolegos netekties.
„Jis buvo didysis muzikos poetas. Žinau, kad esame tik pakeleiviai pasaulyje, bet ši netektis labai palietė mus. Jo filosofinis mąstymas, pauzės daugelį mūsų užvesdavo ant teisingo mąstymo bėgių“, – pasakojo Z. Bružaitė.
Nuginkluojančiai draugiškas
Lietuvos muzikantas, prodiuseris, aktorius Andrius Mamontovas savo feisbuko paskyroje rašė: „Ar atsimenate, 1997-ų gegužės 17d., po paskutinio Foje koncerto Vilniaus Vingio parke tyliai besiskirstantiems žiūrovams skambėjusią muziką? Tai – šiandien mus palikusio kompozitoriaus Vidmanto Bartulio (AtA) sukurta „Laužo šviesos“ interpretacija.
Su Vidmantu dar kartą susitikome 2005-ais, jau scenoje, kai jis mane pakvietė gyvai scenoje garsinti seną, nebylų klasikinį kino filmą „Fantomas“, kuriam parašė visą garso takelį. Pasislėpę už kamerinio orkestro nugarų kūrėme garso efektus, barškindami visokiais juokingais, nemuzikiniais daiktais. Buvo beprotiškai smagu. Vidmantas visada buvo nuginkluojančiai draugiškas, lengvai bendraujantis, neteisiantis, turėjo man labai artimą estetinį suvokimą ir humoro jausmą. Ačiū, mielas Vidmantai, kad turėjau progos tave sutikti ir liūdžiu, kad nebeturėsiu. Tik per tavo muziką.“
Skaudu, netikėta, neteisinga!
Muzikologas Viktoras Gerulaitis, atsiliepęs į LRT.lt skambutį, buvo lakoniškas – skaudu, netikėta ir neteisinga. „Susiskambinome, susijaudinome, subruzdome visi, nes jau netrukus mūsų laukia tas pats“, – sakė jis.
Prieš savaitę V. Bartulis jam paskambino iš Palangos, buvo jau vidurnaktis. Sakė, štai sėdžiu ant suoliuko, lyja lietus, sėdžiu ir galvoju. Matau, eina moteris, o aš sėdžiu, naktis, šalta, tirštai ir žvėriškai lyja lietus. Bet esu ten, kur ir turėčiau būti – prie jūros, Palangoje.
Anot V. Gerulaičio, kompozitorius į pajūrį buvo išvykęs kūrybinių atostogų. Rašė kelis didelės apimties veikalus.
In memoriam Vidmantas Bartulis:
Muzikinė-informacinė laida „Ryto allegro“. In memoriam Vidmantas Bartulis. Su teatro režisieriumi Gintaru Varnu ir Kauno filharmonijos vadovu Justinu Krėpšta penktadienį po 08.00 Žinių per LRT Klasiką.
Tiesioginė laida „Muzikinis pastišas“ – kompozitoriui Vidmantui Bartuliui atminti su bendražygiais kompozitoriais Zita Bružaite, Algirdu Martinaičiu, režisieriumi Gintaru Varnu ir muzikologe Jūrate Katinaite, penktadienį po vidudienio Žinių /12.12val./ per LRT Klasiką.
Kompozitoriaus, eseisto Šarūno Nako ciklo „Naujieji skersvėjai“ laida „Sarkastiškasis Bartulis“ – šeštadienį, po 17.05 per LRT Klasiką
Muzikinėse programose „Klasikos sodai“, „Vakaro andante“ – Vidmano Bartulio kūrybinis palikimas, penktadienį, 21.28, šeštadienį 14.05 ir 21.25
2020.01.31 d., penktadienis
19:45 Kompozitoriui Vidmantui Bartuliui atminti. Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu. 2014 m.
2020.02.02 d., sekmadienis
22:00 Kompozitoriui Vidmantui Bartuliui atminti. Koncertas. Vidmanto Bartulio „Requiem“. Atlieka LVSO, Kauno valstybinis choras, berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“, „Trimito“ grupė ir solistai. Dir. P. Bingelis. 1992 m.
23:00 Kompozitoriui Vidmantui Bartuliui atminti. Vidmantas Bartulis. Kūrinys kameriniam orkestrui "I like Schubert". Atlieka Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, meno vadovas ir dir. Donatas Katkus.1999 m.
