Kultūra

2019.12.18 13:03

Karo muziejaus sodelis – vienintelė vieta Lietuvoje, kur galima pamatyti kovų už tautos laisvę simbolius

LRT PLIUS laida „7 Kauno dienos“, LRT.lt2019.12.18 13:03

Po Pirmojo pasaulinio karo Didžioji Britanija susirado britų nežinomo kario kūną Prancūzijos laukuose ir palaikus parsigabeno namo. Vėliau taip pasielgė ir Prancūzija, Vokietija bei Belgija. Taip gimė nežinomo kareivio kapo idėja. „Atvykę amerikiečiai, pamatę ugnį supranta, kad čia palaidotas nežinomo kareivio kapas, nes ugnies degimas visame pasaulyje atpažįstamas kaip nežinomo kario kapo atributas“, – pasakoja istorikė dr. Aušra Jurevičiūtė. 

Apie vienintelį Lietuvoje nežinomo kareivio kapą, dekadansą Kauno „Pieno centre“ bei pasaulio lietuvių simpoziumą – LRT PLIUS laidoje „7 Kauno dienos“.

7 Kauno dienos. Nežinomas kareivio kapas ir pokalbis apie Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą

Vienintelis Lietuvoje nežinomo kareivio kapas

Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę pastatytas 1921 metais Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, generolo Vlado Nagevičiaus iniciatyva. Įdomu tai, kad paminklas surinktas iš akmenų, rastų kovų už Lietuvos nepriklausomybę vietose.

Tuo metu paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo Steigiamojo Seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis, ministras pirmininkas Kazys Grinius ir kiti svarbūs Lietuvos veikėjai ir užsienio svečiai. Paminklą šventino Jonas Mačiulis-Maironis. Tarpukariu krašto apsaugos ministras išleido įsakymą, pagal kurį kariai, eidami pro paminklą žuvusiems už laisvę, privalo atiduoti karinę pagarbą.

Po dešimtmečio Karo muziejaus sodelyje buvo iškilmingai palaidotas ir nežinomas kareivis, kurio palaikai rasti netoli Lietuvos – latvių ūkininkų laukuose, kovų su bolševikais vietose.

„Kai mūsų kariškiai atkasė kapą, rado nežinomo kareivio palaikus po akmenimis ir jo kaulelius slapčia atsivežė iš Latvijos, kad nebūtų bėdų pasienyje“, – nežinomo kareivio palaikų gabenimo į Lietuvą istoriją atskleidžia dr. Aušra Jurevičiūtė.

Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, Laisvės paminklas buvo nugriautas, kareivio kapas išniekintas. Išsaugotas tik kalavijas su skydu Karo muziejaus rūsiuose. Paminklo vietoje buvo pastatytas sovietų čekisto Felikso Dzeržinskio biustas.

„Deja, bet kareivis vėliau su visu sarkofagu buvo iškastas ir niekas jo neberado, niekas nežino, kur jis buvo išvežtas. Manau, sunaikintas, nes žuvo kovoje su bolševikais“, – pasakoja istorikė.

1990-aisiais atgavus nepriklausomybę, Karo muziejaus darbuotojų iniciatyva vėl buvo surinkti akmenys iš Nepriklausomybės kovų vietų, o paminklas – atstatytas. Taip pat nesėkmingai ieškota ir nežinomo kareivio kūno perlaidojimo vietos. Netrukus prasidėjo naujos paieškos – Molėtų rajone, iš Giedraičių kapinių buvo perkelti kito niekam nežinomo kareivio palaikai. Palaikus pervežė besikuriančios Lietuvos kariuomenės savanoriai.

Kaunietis Gediminas Sūdžius tuo metu buvo savanoris, ką tik prisiekęs Lietuvos valstybei. Jis prisidėjo prie nežinomo kareivio pargabenimo į Kauną. Vyras puikiai prisimena, kaip likus dviem savaitėms iki lapkričio 23-osios buvo pradėta ruoštis perlaidojimo iškilmėms. Prie buvusios „Dirbtinio pluošto“ gamyklos automobilių aikštelėje vyko žygiavimo būriu pratybos.

„Mokėmės žingsniuoti, o kaip išmokome – taip ir žygiavome. Kadangi buvo vėsoka, teko griebtis už kastuvų ir pakaitomis iškasti nežinomo kareivio kapą. Kai dabar prisimenu tą ceremoniją, suspaudžia širdį. Kitus karius mes žinome, prisimename, o nežinomas karys taip ir pasilieka vienas su savimi“, – prisiminimais dalijasi G. Sūdžius.

Ir šiandien Karo muziejaus sodelis Kaune – vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje galima pamatyti kovų už tautos laisvę simbolius.

Dekadansas su „Bionics“

Laida „7 Kauno dienos“ pradeda reportažų ciklą „Dekadansas“, kuriame atlikėjai savo muziką atlieka niekam nebereikalinguose, istoriniuose Kauno architektūros objektuose. Antrasis objektas – Kauno „Pieno centras“. Susipažinkite – grupė „Bionics“.

„Bionics“ siejasi su tam tikra ideologija, tai yra žmogus ar gyvas organizmas ir technologija, mokslas“, – apie sukurtą konceptą pasakoja grupės narės Urtė Pakers ir Lina Pranaitytė.

Pasiteiravus, ką atlikėjoms reiškia pasirinkta netradicinė reportažo vieta – niekam nereikalingas Kauno „Pieno centras“, pašnekovės tikina, kad žodis „paveldas“ vis dažniau tampa prakeiksmu.

„Mūsų susibūrimas vyksta apleistame, niekam nereikalingame, tačiau didžiulę istorinę reikšmę turinčiame pastate. Pastebime, kad dauguma tokių pastatų ir žodis „paveldas“ tampa tarsi prakeiksmu“, – tikina grupė „Bionics“.

Pokalbis 450: Ingrida Celešiūtė

Lapkričio 14–16 dienomis Vytauto Didžiojo universitete vyko XVI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas. Šių metų renginys – jubiliejinis, tęsiantis prieš 50 metų (1969-aisiais, Čikagoje, JAV) pradėtą tradiciją. Organizatoriai kvietė dalyvauti telkiant bendrąją išmintį Lietuvai ir lietuviams.

Pasaulio lietuvių simpoziumo proga, laida „7 Kauno dienos“ kalbino virtualios platformos „Pasaulio lietuvių universitetas“ koordinatorę Ingridą Celešiūtę.

Pašnekovės laidos komanda teiravosi, ar labai skiriamės nuo lietuvių, gyvenančių užsienyje. „Sunku susikalbėti su tais užsienio lietuviais, kurie jau daugybę metų negyvena Lietuvoje ir čia atvyksta tik periodiškai. Dažnai jie būna pamiršę, kad Lietuvoje jau yra saugu. Tarkime, Laisvės alėjoje, Kauno gatvėse galima drąsiai vaikščioti.

Taip pat, kad Lietuvoje prieinamos tos pačios išmaniosios technologijos, kurios yra ir JAV. Kartais kyla lengvas nepasitenkinimas arba nusistebėjimas, kaip žmogus gali nesuprasti, kad ir mes Lietuvoje gyvename 21 amžiuje. Tokiomis akimirkomis stengiuosi būti kantri, suprasti, kad kitaip mąstome, esame skirtingi. Amerikos lietuviai mus mato laukiančius stotelėje, kai traukinys jau seniausiai nuvažiavo“, – pastebėjimais dalijasi I. Celešiūtė.

Išsamiau – laidoje:

7 Kauno dienos. Nežinomas kareivio kapas ir pokalbis apie Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą