Naujienų srautas

Kultūra2019.11.28 05:30

Vilniuje gimęs Brazilijos meno revoliucionierius tapė prostitutes, varguolius, tačiau žvelgė į juos mylinčia akimi

Mindaugas Klusas, LRT.lt 2019.11.28 05:30

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre atidaryta Vilniuje gimusio brazilų dailininko litvako Lasario Segallo paroda „Brazilijos modernistas iš Vilniaus: Lasario Segallo sugrįžimas“.

Istorinis įvykis

Į pasaulio dailės istoriją įėjusio Lietuvos sostinėje gimusio menininko L. Segallo (1889–1957) grafikos darbai gimtinėje buvo eksponuoti 2010 metais, tačiau tokia išsami jo kūrybos retrospektyva rengiama pirmą kartą.

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorė Kamilė Rupeikaitė-Mariniuk LRT.lt teigė, kad atgabenti į Lietuvą menininko darbų svajota jau prieš gerą dešimtmetį. Tačiau svajonė ėmė realizuotis tik 2018 metais, kai ji su Žydų muziejaus paroda apsilankė San Paule ir išsakė ketinimą naujam L. Segallo muziejaus direktoriui Giancarlo Hannudui.

Paroda Vilniuje atidaroma ne be Lietuvos generalinės konsulės Lauros Tupe`s, Brazilijos garbės konsulo Lietuvoje Jauniaus Gumbio, mecenato Celso Laferio paramos.

„Pasaulinės reikšmės menininkas Lietuvoje, deja, gana mažai žinomas. Ir tokia išsami jo paroda rengiama pirmą kartą. Istorinis įvykis“, – tvirtino K. Rupeikaitė.

Parodoje nėra L. Segallo garsiausios ir didžiausios drobės „Emigrantų laivas“ (1939), nes didžiulių matmenų kūrinį ypač sunku gabenti. Tačiau jo provaizdžiai, vandenynu keliaujančių emigrantų scenos po parodą pasklido eskizais, piešiniais ir grafikos spaudais.

Pasaulį pažino per žvilgsnį

Parodoje, skirtoje paminėti Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus atkūrimo trisdešimtmetį ir L. Segallo 130-ąsias gimimo metines, eksponuojami dailininko tapybos, akvarelės, grafikos kūriniai ir skulptūros, atvežtos iš San Paulo. Aliejinės tapybos darbai eksponuojami originaliuose paties dailininko kurtuose ir raižytuose rėmuose.

L. Segallo kūryboje nesunku atpažinti emigracijos, šeimos, religijos, skurdo temas. Tapytojas vaizdavo pogromus, sekso darbininkes ir jų lankytojus, visuomenės paribio atstovus.

„Priešingai nei kiti jo amato bendrai, L. Segallas niekada nežvelgia į juos kaip į vargšus nelaimėlius. Jo žvilgsnis kupinas empatijos tapomiems žmonėms“, – LRT.lt teigė Segallo muziejaus direktorius G. Hannudas.

Nuolat keliavęs, gyvenęs daugelyje šalių, mokėjęs daug kalbų L. Segallas žmones pažino per žvilgsnį. Kalba, religija, odos spalva ir panašūs dalykai jam buvo antraeiliai. „Manau, ir patį gyvenimą L. Segallas suvokė per žvilgsnį, matymą“, – sakė svečias.

Parodos lankytojams G. Hannudas siūlė didžiausią dėmesį atkreipti į pačią tapybą, neįtikėtiną autoriaus meistrystę. Iš pirmo žvilgsnio dailininko drobės neatrodo spalvingos, tačiau geriau įsižiūrėjus atsiveria tikra spalvų įvairovė. Anot jo, L. Segallas užima garbingą vietą garsiausių Brazilijos modernistų penketuke.

„Jis tarsi sąlyčio taškas, centrinė figūra, tiltas, susiejantis Europos ir Brazilijos modernizmą. Kitaip nei likusieji brazilų menininkai, L. Segallas buvo Europos ekspresionistų judėjimo dalis, dalyvis, glaudžiai susijęs su Dresdeno secesininkais“, – pasakojo Žydų muziejaus svečias.

Sulaužė ne vieną tabu

Toros perrašinėtojo sūnus L. Segallas, menininko kelią pradėjęs M. Antokolskio pramoninėje dailės mokykloje, vėliau tęsė mokslus ir kūrė Vokietijoje ir Prancūzijoje. Pirmąją personalinę parodą Gurlittų galerijoje L. Segallas surengė vos atvykęs į Dresdeną, 1910 metais.

Kaip religingo tėvo sūnus, Lasaris buvo revoliucinė figūra, sulaužęs ne vieną tabu. Tarkime, jis tapė draudžiamą dalyką – nuogą kūną.

Nuo 1923-iųjų gyvenęs Brazilijoje, kūrė įkvėptas egzotiškų šios šalies vaizdų ir įspūdingos gamtos, tačiau liko ištikimas ir litvakiškosios melancholijos persmelktoms šeimos, religingumo temoms. Po kelių dešimtmečių modernistas L. Segallas jau reprezentavo Braziliją San Paulo meno bienalėje.

L. Segallo muziejų 1967 metais ketino atidaryti dailininko našlė intelektualė, vertėja Jenny K. Segall. Tačiau ji išėjo lygiai po 10 metų nuo vyro mirties. Po trijų mėnesių muziejų atidarė poros vaikai. Iš pradžių beveik du dešimtmečius muziejus veikė privačiai, vėliau dailininko palikimas buvo padovanotas valstybei.

Muziejaus rinkinį sudaro 40 drobių, 400 grafikos spaudų, 240 piešinių, 50 skulptūrų, L. Segallo fotografijų ir knygų kolekcija, dokumentų archyvas.

Parodos atidarymo proga į Lietuvą atvyko gausi svečių iš Brazilijos delegacija, tarp jų – ir L. Segallo anūkai Sergio de Toledo Segallas ir Berta Segall McDonnel. Jie Lietuvoje lankosi pirmą kartą.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi