Kultūra

2019.11.08 12:33

Aurimas Švedas: Berlyno siena griuvo prieš 30 metų, bet mąstymo sienos vis dar egzistuoja

sienos buvo dvi, o ne viena
LRT PLIUS laida „Kultūros diena“, LRT.lt2019.11.08 12:33

Berlyno siena buvo 150 km ilgio monstras, o tarp pirmos ir antros sienos dalių plytėjo 145 metrų mirties zona – spygliuotos vielos, įvairūs spąstai žmonėms, ketinantiems prasprukti. Ten budėjo berods 14 tūkst. pasieniečių, bet atkakliausieji vis tiek įveikė sieną“, – pasakoja istorikas Aurimas Švedas, pridurdamas, kad nors švenčiamas Berlyno sienos griuvimo 30-metis, pasaulyje tokių „monstrų“ vis dar pakankamai daug.

– Baltijos kelias ir griuvusi Berlyno siena – tai įvykiai, kuriuos skiria vos keli mėnesiai. Ar įmanoma, kad jie veikė vienas kitą?

– Galima sakyti, kad mūsų Sąjūdis ir Baltijos kelias parodė, kad įmanomas ir taikus kovos metodas. Šie įvykiai tarsi įžiebė metaforą, kad žmonės, susitelkę vienam tikslui, gali padaryti labai daug. Ir taip, vienas vokiečių istorikas Alexanderis von Plato tikrai sako – lietuviai, Baltijos kelias ir Sąjūdis tikrai paspartino Vokietijos susivienijimą. Taigi šie įvykiai veikė vienas kitą, tik sunku tai pagrįsti dokumentais. Tikroji istorija vyko gatvėse.

– Tačiau buvo ir kitų politinių įvykių, kurie paveikė lapkričio 9 dieną Berlyne, ar ne? Pasikeitusi migracija, pralaisvėjusi siena Čekoslovakijoje... Kas dar?

– Kalbant apie Berlyno sienos griūtį reikia suvokti, kad tuo metu vyko tiesiog antžmogiški geopolitiniai procesai visoje vidurio Europoje, o taip pat – visiški atsitiktinumai. 1989 m. vidurio rytų Europai buvo stebuklų metai, kai sovietinės imperijos žemėlapyje viskas keitėsi. Berlyno sienos griūtis tapo integralia viso stebuklų meto dalimi.

Įvairūs dalykai vyko konkrečiose Europos šalyse. Vengrijoje surengtas Europos piknikas, kurio metu vengrai parodė, kad yra pasiruošę išeiti iš nykaus sovietinio pasaulio ir nori atsiverti Europai. Žmonės susitiko, austrai ir vengrai kalbėjo apie tai, kaip galima būti kartu. Tų metų spalio mėnesį Vokietijos miestuose (Dresdene, Leipcige, rytų Berlyne) vyko begalė demonstracijų, o žmonės teigė, kad nebenori gyventi taip, kaip yra verčiami.

Istorija keitėsi taip greitai, kad geriausi KGB ar GRU analitikai nespėjo su laiku. Ir koks įvyko atsitiktinumas! Vienas iš tuometinės rytų Vokietijos politinio ar partinio elito narių, lapkričio 9 d. atėjęs į spaudos konferenciją nepasiruošęs, buvo paklaustas dėl vizų. Vis klausinėjamas, jis atsakė, kad dabar viskas taps gerokai paprasčiau. Žmonės tai išgirdo per radiją, o galiausiai susirenko prie sienos ir reikalavo būti išleidžiami iš to „kalėjimo“. Toks vienas atsitiktinumas išjudino visą domino kaladėlę!

– Kaip Vokietijos susivienijimą įvertino kitų Europos šalių lyderiai?

– Vidurio rytų Europos lyderiai suvokė, kad Berlyno sienos griuvėsiai bus tas pagrindas, ant kurio galima statyti laisvą, suvienytą Europą. Na, o vakarų Europos didieji kiek bijojo suvienytos Europos, nes nežinojo, kaip ji elgsis ir ką galvos apie bendrus Europos namus.

– Kas sudarė Berlyno sieną, koks tai statinys?

– Klaidinga sakyti, kad Berlyno siena viena, iš tiesų jos dvi. Tai 150 km ilgio monstras, o tarp pirmos ir antros sienų plytėjo 145 metrų mirties zona – spygliuotos vielos, įvairūs spąstai žmonėms, ketinantiems prasprukti. Mirties zonoje budėjo begalė pareigūnų, pasieniečių – berods 14 tūkst. Stovėjo net 302 bokšteliai, iš kurių pasieniečiai stebėjo aplinką. Ir visgi, penki tūkstančiais žmonių, ar kasdami tunelius, ar skrisdami oro balionais, ar pasislėpę automobiliuose, įveikė sieną.

– Ko gero, Berlyno sienos griūtis dar nesibaigusi. Mes vis kalbame apie sienas mūsų mąstyme, sienas tarp žmonių – siena tapo svarbia metafora.

– Galiu atsakyti dvejopai. Pirma – rytų Vokietijos visuomenė nuolat kalba apie sienos griuvimą. Jie džiaugiasi tuo, bet kartu konstatuoja, kad tam tikros mąstymo sienos vis dar egzistuoja. Antra – mūsų 21 a. pasaulyje sienos vėl kyla. Ar tai virtuali Kinijos siena, komunistiniu požiūriu apsauganti nuo netinkamos informacijos, ar siena, padalijusi Šiaurės ir Pietų Korėją, ar siena, kuri turėtų išdygti šalia Meksikos.

Plačiau – laidos įraše.

Kultūros diena. Jono Tertelio spektaklis-spekuliacija „Memofutura“ klausia: kaip atsiminsime šiandieną po dvidešimties metų?