Kultūra

2019.05.07 17:09

Kauno kariljonai: kodėl vienu sudėtingiausių instrumentų laikinojoje sostinėje mėgaujamasi taip retai?

LRT PLIUS laida „7 Kauno dienos“, LRT.lt2019.05.07 17:09

Atrodo, kad Kauno kariljonai dabar laikomi tarsi vestuvių vakarėlio atributu – valdžia sumoka, muzikantai pagroja ir visi skirstosi į keturias puses. Toks požiūris griauna kariljonų kultūrą, LRT PLIUS laidoje sako muzikantas Raimundas Eimontas.

Nykstanti Kauno kariljonų kultūra

1937 m. Kaune, generolo Vlado Nagevičiaus ir kompozitoriaus Juozo Tallat-Kelpšos iniciatyva, įrengiamas pirmasis kariljonas Lietuvoje. Kompozitorius J. Tallat-Kelpša pirmasis jį ir išbandė. Prieš daugiau nei 60 metų kariljonu pradėjo groti kompozitorius Viktoras Kuprevičius. Vėliau – jo sūnus Giedrius Kuprevičius, taip pat Julius Vilnonis ir Raimundas Eimontas.

Šiandien kariljonas – vienas sudėtingiausių muzikos instrumentų pasaulyje. „Viso pasaulio kariljonieriai groja kumščiais, o mes, kadangi instrumentas buvo beprotiškai sunkus, grodavome su riešais arba delnu, saugodami pirštus. Mūsų technika labai stebindavo užsieniečius. Kai kurie net juokaudavo klausdami, kada mes nustosime karvės tešmenis gnaibyti“, – pasakoja muzikantas R. Eimontas.

Kauno kariljonas sovietmečiu, neskaitant Rytų Vokietijos, buvo vienintelis visoje Rytų Europoje. Belgijoje išlietų varpų muzika Kaune skambėjo kiekvieną popietę, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę – kiekvieną savaitgalį. Kartais net šiokiadieniais. Prabėgus 25 metams, nuspręsta kariljonu groti tik vasaros sekmadieniais ir švenčių dienomis.

Kauno kariljonas turi kelis šeimininkus – Lietuvos Krašto apsaugos ministeriją bei Vytauto Didžiojo karo muziejų, tačiau būsimų koncertų tvarkaraštį dėlioja miesto savivaldybei pavaldūs Kauno menininkų namai, kurių atstovų teigimu, šaltuoju metų sezonu skambinti varpais neefektyvu.

„Tai daryti neefektyvu dėl pačių paprasčiausių priežasčių – žmonės negali sėdėti sodelyje ir klausytis kariljonų šaltuoju sezonu. Ir tam, kad kariljonininkai grotų ne tuščiai erdvei, buvo nuspręsta, jog varpų geriau klausytis šiltaisiais sezonais“, – teigia Kauno menininkų namų direktorė Rūta Steponovaitė. Tačiau muzikantas R. Eimontas su šia nuomone nesutinka: „Kariljonas negroja ne tik žiemą – jis negroja ir balandžio, kovo, spalio mėnesiais. Anksčiau grodavome ir šaltaisiais mėnesiais. Žinoma, žmonių ne visada būdavo daug, bet kai gražus oras – jų pilna.“

Pasak R. Eimonto, miesto valdžia koncertų skaičių sumažino taupymo sumetimais. „Buvo parašyta, kad mūsų finansavimas yra sumažinamas beveik penkis kartus. Taip pat, kad bus nesirūpinama mūsų koncertais, juos reikės organizuoti patiems bei rekomenduojama, kad jie vyktų  gegužės, kovo ar rugsėjo mėnesį. Tačiau kariljonų kultūra nėra prekyba. Jeigu viskas taip vyksta, tada siūlau užgesinti Kauno amžinąją ugnį, juk niekas prie jos naktį nevaikšto“, – apie naikinamą Kauno kariljonų kultūrą pasakoja muzikantas.

600 – tiek kariljonų skamba visame pasaulyje. 200 Nyderlanduose, beveik 90 Belgijoje. Lietuvoje šiuo metu skamba vos 5. Prieš ketverius metus varpų muzika pradėjo skambėti Šakiuose, Gelgaudiškyje bei Vilniuje, kur šventųjų apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje įrengtas didžiausias Vidurio Europoje – 62 varpų kariljonas. Čia muzika skamba kiekvieną dieną net po du kartus. Klaipėda didžiuojasi 48 varpų karilijonu, kuris šalia centrinio pašto prieš daugiau nei 30 metų pradėjo skambėti ir muzika klaipėdiečius džiugina iki šiol. „Klaipėda turi visus elementus, puoselėjančius kariljonų kultūrą“, –įsitikinęs Raimundas Eimontas.

Dėl prieš porą metų priimto sprendimo mažinti kariljonų muzikos koncertų skaičių, šiandien muzikantas atsisako varpininko pareigų. Dar anksčiau sutartį su Kauno menininkų namais nutraukė ir Giedrius Kuprevičius. Antrus metus varpais skambina kariljonininkas Julius Vilnonis bei vienintelė šiuo metu Lietuvoje tokiu instrumentu grojanti moteris Austėja Staniunaitytė. Vytauto Didžiojo karo muziejaus kiemelyje varpų muzikos galėsite klausytis nuo gegužės mėnesio, kiekvieną vasaros sekmadienį, iki rugsėjo.

Chorų konkursas „Juventus 2019“

Kauno technologijų universitete vyko aukštųjų mokyklų XI chorų konkursas „Juventus 2019“. Kas ketverius metus vykstantį studentiškų chorų konkursą „Juventus“ organizuoja vienas seniausių Lietuvoje, daugiau nei devyniasdešimtmetį gyvuojantis „Jaunystės“ choras ir jo vedlė, chorų dirigentė Danguolė Beinarytė. Pirmąjį „Juventus“ konkursą prieš daugiau nei  50 metų suorganizavo tuomečio Kauno politechnikos instituto choro „Jaunystė“ chorvedys Robertas Varnas. Tuomet buvo sulaukta svečių iš Rusijos, Lenkijos, Ukrainos, Gruzijos, Vokietijos ir Čekijos. Šiandien šis tarptautinis studentiškų chorų konkursas yra vienintelis Lietuvoje. Šiais metais dėl geriausio choro titulo varžėsi 6 chorai iš Kauno bei Vilniaus.

XIX a. Europoje pradėjęs plisti chorų populiarumas neaplenkė ir Lietuvos. Tarpukariu chorai kūrėsi ne tik mokymo, bet ir kitose valstybinėse įstaigose. Sovietmečiu patriotines dainas pakeitė tuometę valdžią šlovinantys tekstai. Šiandien jaunimo susidomėjimas choriniu dainavimu vis dar neblėsta.

„Mūsų choristai fanatiškai dega, nori dainuoti, važinėti, studijuoti kūrinius, juos atlikti. Tai yra jaunimas, čia mūsų gyvenimas. Mes esame tarsi šeima – kartu net ir blynus kepame“, – komplimentų solistams negaili VDU Švietimo akademijos choro „Ave Vita“ chorvedys Kastytis Barisas.

Pasak K. Bariso, choristus dažniausiai aplenkia net sunkiausios ligos: „Jeigu tu blogai kvėpuoji, tave ims visos ligos. Pats biuletenio neturėjau milijoną metų.“

Chorvedžiui antrina ir KTU choro „Jaunystė“ chorvedė D. Beinarytė, teigdama, kad kvėpavimas padeda kūnui būti tvirtam: „Dainavimas – visų organų masažavimas.“

Šiais metais aukštųjų mokyklų chorų konkurse „Juventus“ vertinimo komisija geriausiu išrinko  Vilniaus universiteto mišrųjį chorą „Gaudeamus“. Kitąmet 80-metį švęsiantis choras apdovanotas už geriausią konkursinę programą.

Pokalbis 450: logopedė Dalia Bagdonienė

Laida „7 Kauno dienos“ pašnekovės teiraujasi, kodėl šiais laikais vaikai, rodos, tingi praverti burną? „Per daugelį  metų, ilgus stebėjimus ir darbą su vaikais pastebiu, kad atsiranda daugiau iššūkių, susijusių su mažyliais ir jų kalba. Taip yra, nes su vaikais vis mažiau bendraujama. Tai ne visų tėvų problema, bet kai pas mane ateina vaikas, iš karto matyti, iš kokios šeimos jis atėjo bei kiek jam skiriama pozityvaus dėmesio. Jeigu vaikas nežino, kad ant kaštono medžio auga kaštonai, o ant ąžuolo –  gilės, kartais suskausta širdelė“, –  pasakoja logopedė Dalia Bagdonienė.

Plačiau – laidos įraše. 

7 Kauno dienos. Karilionų istorija Lietuvoje

 

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.