Gyvenimas

2019.04.29 20:46

Pas psichologą. Kas svarbiau – gerai atlikti užduotį ar gerai jaustis ją atliekant?

Kaip manote?
LRT RADIJO laida „Radijo popietė“, LRT.lt2019.04.29 20:46

Geri darbo rezultatai priklauso nuo darbuotojo emocinės gerovės, LRT RADIJO laidoje „Radijo popietė“ kalba dr. Rasa Pilkauskaitė-Valickienė. Sukurti palankią emocinę atmosferą darbe padeda vis populiarėjantys verslo psichologai. Kita pašnekovė dr. Natalija Norvilė tikina – grįžtamasis ryšys tik neseniai tapo toks svarbus.

– Turbūt net nereikėtų kalbėti apie tai, kodėl mums turėtų rūpėti atmosfera darbe, juk daugelis mūsų ten praleidžiame didžiąją dalį savo dienos ir gyvenimo, svarbu, kokiomis sąlygomis tai darome.

N. Norvilė (praktikė, verslo psichologė): Taip, dėl to aktualus pasitenkinimas darbu. Prieš 20–30 metų apie pasitenkinimą darbu nešnekėdavome, niekas nekeldavo klausimų: ar darbuotojas yra motyvuotas, ar jis patenkintas savo darbu, kas jį džiugina, liūdina, ką reikėtų keisti, tobulinti, kaip gerinti darbuotojo kvalifikaciją, kaip užtikrinti, kad jis būtų laimingas, keldamasis ryte norėtų eiti į darbą.

– Buvo suvokiama, kad tai yra darbas ir nereikia tikėtis, jog darbe būtų kaip pas mamą.

R. Pilkauskaitė-Valickienė (Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto profesorė): Anksčiau buvo galvojama, kad svarbiausia yra darbas, kažkas jį turi atlikti ir nesvarbu, kaip jaučiasi. Šiuo metu įmonės ir jų vadovai supranta, kad, kaip atliks darbą, priklauso ir nuo to, kaip žiūrima į žmogų ir kaip jis jaučiasi darbe.

– Kas netolimoje praeityje, sovietmečiu darbe buvo visai gerai, bet dabar nebetoleruotina?

N. Norvilė: Iš vyresnio amžiaus darbuotojų ir jų vadovų girdžiu, kad tai grįžtamasis ryšys. Šis pokytis įvyko, kai pradėjo keistis suvokimas, kad su darbuotoju reikia bendrauti, komunikacija – vienas esminių aspektų, nes darbuotojas, nežinodamas, ką daro gerai ar ką jam reikėtų taisyti, negali tobulėti.

– Nuo ko dar priklauso teigiama atmosfera darbe?

R. Pilkauskaitė-Valickienė: Labai svarbi emocinė parama tiek iš vadovo, tiek iš bendradarbių bei galimybė bendrauti komandoje. Tai padeda darbuotojui geriau jaustis organizacijoje, yra vienas iš svarbių rodiklių, dėl ko žmogus lieka dirbti įmonėje.

– Kaip praktiškai galėtų atrodyti vadovo emocinė parama darbuotojui?

R. Pilkauskaitė-Valickienė: Grįžtamasis ryšys jau yra emocinė parama, nes žmogus nelieka nežinioje. Lygiai taip pat svarbios smulkmenos, pasiteiravimas, kaip tau sekasi, kaip gyveni; žinojimas, kad yra keli bendradarbiai, į kuriuos galima kreiptis darbo klausimais, jeigu kažkas neaišku. Darbuotojas nepaliekamas vienas su savo žinojimu ir nežinojimu, ką daryti ir ko nedaryti.

N. Norvilė: Mes atliekame pasitenkinimo darbu ir įsitraukimo tyrimus visoje Lietuvoje įvairiose įmonėse ir įstaigose. 2018 metais apklausėme daugiau nei 13 tūkst. darbuotojų. Klausėme, kuo žmonės patenkinti, kas juos džiugina ir kas nelabai.

Labiausiai žmonėms patinka kasdienė veikla, ką jie darbe veikia. Antroje vietoje – santykiai su kolegomis. Trečioje vietoje – santykis su vadovu.

Labiausiai Lietuvoje žmonės nepatenkinti atlyginimu ir tai nepriklauso nuo įmonės veiklos srities. Antroje vietoje – tai, kas, man atrodo, yra svarbus ir lengvai taisomas dalykas – pripažinimas: kiek žmonės paskatinami vadovų ir bendradarbių, tai nesusiję su finansine parama, tai emocinė parama. Trečia vieta – darbo ir poilsio balansas: žmonės jaučiasi pavargę, mano, kad dirba per daug.

– Kaip pakomentuotumėte tokį požiūrį: jei darbuotojas yra nelaimingas namuose, tai darbe jis bus lygiai toks pat nelaimingas, ir čia nepadės nei didesnis atlygis, nei pripažinimas, nei puikus darbo ir poilsio balansas.

R. Pilkauskaitė-Valickienė: Yra tyrimų, kurie rodo, kad tai susiję. Namų problemas žmogus gali persinešti ir į darbą, nuo emocijų niekur nepabėgsime. Iš kitos pusės, tai, kaip jaučiasi darbe, gali turėti įtakos, kaip jaučiasi šeimoje. Bet kuriuo atveju dažniausiai suaugę žmonės sugeba susikaupti ir orientuotis į užduotį, priklauso nuo to, kokios tos emocinės problemos ar nelaimės.

N. Norvilė: Aišku, produktyvumas ir darbo efektyvumas krenta, nes sunku susikaupti, susikoncentruoti ties tam tikra užduotimi.

– Ar atsineša teigiamų emocijų, kurios taip pat gali turėti įtakos darbo kokybei?

R. Pilkauskaitė-Valickienė: Žinoma, bet teigiamos emocijos kažkodėl būna trumpesnės negu neigiamos.

– Koks vaidmuo tenka verslo psichologams: ką jie veikia, kokia jų funkcija?

R. Pilkauskaitė-Valickienė: Verslo psichologija dar mažai žinoma kaip psichologijos šaka. Psichologas, išmanydamas tiek verslo procesus, tiek psichologiją, gali prisidėti prie geresnių įmonės rezultatų, padėti darbuotojams geriau jaustis įmonėje.

– Kiek ši profesija aktuali, ar daug yra studentų? Kokios tendencijos Lietuvoje – ar reikia įmonėms verslo psichologų?

R. Pilkauskaitė-Valickienė: Verslo psichologai gali prisidėti keliais būdais. Jie gali dirbti pačiose organizacijose arba konsultacijų įmonėse, tokiu būdu padėti organizacijoms atsakyti į tam tikru momentu iškilusius klausimus, priimti sprendimus. Verslo psichologų jau yra nemažai. Verslo psichologijos magistrus rengiame 15 metų. Dažniausiai jie įsidarbina jau per praktiką ir labai sėkmingai toliau plėtoja karjerą.

Kaip motyvuoti darbuotojus ir sukurti geresnę atmosferą darbe? Ar įmanoma sukurti gerą atmosferą visiems darbuotojams didelėje įmonėje? Plačiau – laidos įraše.

Jei turite klausimų psichologams ar norite pasiūlyti temą, kurią jie galėtų aptarti, rašykite mums el. paštu tavo@lrt.lt. 

Parengė Indrė Česnauskaitė.


Radijo popietė