Kai kam sąvoka „pozityvus mąstymas“ skamba kaip neaiški frazė iš abejotinos vertės saviugdos knygos. Tačiau dvi psichologės LRT.lt patikino, kad nieko mistiško tame nėra ir tai tikrai veiksminga, o pozityviau mąstyti daugeliui lietuvių būtų labai naudinga, mat esame pernelyg paniurę ir pesimistiški. Be to, daugelis mūsų linkę ilgai graužtis dėl patirtų nesėkmių ir nerimauti dėl to, kas blogo gali nutikti – o pozityvus mąstymas padeda tokių neproduktyvių minčių išvengti.
Psichologė Genovaitė Petronienė pastebėjo, kad visi vaikai turi įgimto optimizmo ir gyvenimo džiaugsmo, bet metams bėgant daugelis jį kažkur išbarsto – gal namie nuolat girdi tėvų skundus, gal patiria nesėkmių ir nusivilia savimi. Beje, metams bėgant neigiamų minčių tik daugėja – tad jei vyresnio amžiaus žmogus, linkęs į pesimizmą, nesusiims, vėliau jam gresia tapti visišku paniurėliu.
Kita psichologė Irma Čekauskienė paaiškino: „Pozityvus mąstymas skatina nepasiduoti, susiimti, padeda pasiekti tikslų. Juk jeigu manote, kad galite kažko pasiekti, jūs esate teisūs ir tada kryptingai imatės tam tikrų veiksmų. O jeigu manote, kad jūs to negalite, taip pat esate teisūs – tada smegenys gauna signalą, kad nė neverta stengtis.“
Svarbu ir tai, kad būdami teigiamai nusiteikę, mes galime atlikti daugiau darbų ir padaryti juos greičiau, nei dūsaudami, kokia tai sunki užduotis – ir dar tą darydami mažiau pavargstame.
Sakykime „stop“ negatyvioms mintims
Bet kaip to pozityvumo įgauti? G. Petronienė atsakė: „Pradėti siūlyčiau nuo to, kad verta stabdyti negatyvias mintis. Daugelį mūsų jos labai apninka ir nebepaleidžia – sukasi ir sukasi galvoje (tai dar vadinama ruminavimu arba gromuliavimu). Tarkim, galvojame ir galvojame apie vakar darbe padarytą klaidą – ir kaip aš galėjau taip susimauti, koks aš nevykėlis... Galiausiai, gal net prisideda mintys, kad toks būdamas galiu darbą prarasti – o jei prarasiu darbą, gal prarasiu ir šeimą.“
Tokios mintys visiškai neproduktyvios ir nieko gero mums neduoda – protingiausia būtų sau pripažinti, kad taip, vakar padariau žioplą klaidą, padaryti išvadas, ko iš to galite pasimokyti, ką kitą kartą darysite kitaip, ir gyventi toliau.
Kitas dažnai pasitaikantis scenarijus – žmogus vis galvoja ir galvoja apie jo laukiantį svarbų įvykį (tarkim, ateis naujas viršininkas, vyks svarbus susirinkimas ir pan.) ir vis suka galvoje įvairius neigiamus scenarijus, kas blogo gali nutikti. Tačiau reikėtų tiesiog pagalvoti, ar kažkaip galite tam įvykiui pasiruošti, ir daugiau nekvaršinti sau galvos.
Kaip panašioms ramybės neduodančioms mintims užkirsti kelią? Pasak G.Petronienės, pajutus, kad apniko tokios mintys, reikia sau pasakyti „stop“ – geriau tą daryti garsiai – ir nukreipti dėmesį kitur. Tiks kažkam paskambinti ir paplepėti (suprantama, ne apie tą jūsų padarytą klaidą), taip pat geriau pasijusti padeda fizinis krūvis ar vadinamoji dėmesingo įsisąmoninimo (angl. „mindfullnes“) technika.
„Ne vienas mano klientas džiaugėsi, kad pradėjus sakyti „stop“ neigiamoms mintims tai tikrai veikia – pradžioje reikia įsivažiuoti, bet vėliau greitai pastebi, kad beldžiasi tos niūrios mintys ir jas tuojau sustabdai“, – sakė G. Petronienė.
Kita pašnekovė I. Čekauskienė pridūrė, kad, atsikratę neigiamų minčių, sutaupome labai daug laiko ir net sveikatos. Tarkim, jūsų vyras ar vaikas negrįžta įprastu laiku namo, neatsako į skambutį – ir jūs jau kuriate baisius scenarijus, kas jam galėjo nutikti, nors vėliau paaiškėja, kad jis tiesiog užsikalbėjo su draugu. Kurdami tuos baisius scenarijus ne tik gaištame laiką, bet ir fiziškai juntame neigiamų minčių poveikį – organizme išsiskiria streso hormonai.
Padeda ir savitaiga
Pasak G. Petronienės, veiksminga praktika, padedanti mąstyti pozityviau, yra afirmacijos – trumpos frazės, įteigiančios mums, kad viskas bus gerai.
Reikėtų pasiruošti ir į diktofoną telefone įsirašyti tekstą, kuris jus motyvuos tobulėti. Tarkim, galite sau sakyti, kad pradėję piešti ar ėmęsi kitos naujos veiklos tikrai atrasite savo talentą. Įkvepiančių tekstų pavyzdžių rasite į paieškos sistemą internete įvedę tai, kas jums aktualu, pavyzdžiui, „Affirmation for self-confidence“ (angl. „Afirmacija pasitikėjimui savimi“.)
Įsirašyto teksto vėliau klausykitės bent kartą per dieną. „Tokia savitaiga tikrai veikia“, – patikino G. Petronienė.
Dar vienas pozityvo į gyvenimą įnešantis principas, kurį taiko pati pašnekovė – susitikusi su draugais ar artimaisiais, ji pradeda kalbėti apie teigiamus dalykus – ir taip užduoda pozityvų pokalbio toną. Tuomet ir kiti žmonės kalba apie smagesnius dalykus ir visi randa kuo pasidžiaugti.
G. Petronienė neslėpė, kad pozityvaus mąstymo neretai pritrūksta ir jai pačiai: „Mano darbe tikrai daug neigiamų emocijų, juk klientai vienas po kito vis kažkuo skundžiasi. Kartą vakare po darbo nuėjusi į šokių studiją susigriebiau – pasirodo, dar yra gražių laimingų porų, o man jau atrodė, kad visiems viskas blogai... Taigi turiu sau nuolat priminti, kad gyvenimas nėra vien blogas, ir mąstyti pozityviau.“
Paprasti, bet naudingi pratimai
Psichologė I. Čekauskienė pastebėjo, kad pozityvaus mąstymo įpročius reikia lavinti kaip ir kūno raumenis. Ji išskyrė keletą visai paprastų pratimų, padedančių tą daryti.
– Dėkingumo dienoraštis. Kiekvieną vakarą reikėtų sugalvoti (geriau būtų ir užsirašyti) kelis gerus dalykus, kurie įvyko tądien. Būna dienų, kai atrodo, kad viskas buvo vien blogai – bet ir per jas juk nutinka kažkas gero, tarkim, kažkas jums nusišypsojo ar pražydo gėlė ant palangės. Iš pradžių tuos teigiamus dalykus įžvelgti gali būti nelengva, bet paskui tampa paprasčiau. Ir miegoti tuomet nueiname ne su problemomis, o su gražesnėmis mintimis. Dėkingumo dienoraštį rašyti ypač rekomenduojama tiems žmonėms, kurie jaučia, kad išgyvena sudėtingą gyvenimo etapą.
– Pagyrimai sau. „Pozityvus mąstymas siejasi su požiūriu į save, ypač moterys turi sau daug priekaištų dėl figūros, išvaizdos. Kažką gero padarius verta save pagirti, gal net susirašyti savo pasiekimų sąrašą nuo vaikystės – ir jį pasiskaityti, kai užklumpa savigrauža. Aš pati, kai padarau gerą darbą, save pagiriu ir paglostau sau galvą (na, viešoje vietoje gal atrodo, kad pasitaisiau plaukus)“, – nusišypsojo I. Čekauskienė.
– Įžvelkime teigiamą pusę. Net jeigu jums labai nepatinka jūsų darbas ar santykiai šeimoje, verta nuolat pamąstyti apie gerąją to dalyko pusę. Tarkim, darbas bjaurus, bet gal jame labai skani kava, gal devyni kolegos bjaurūs, bet dešimtas labai šaunus, o gal didžioji dalis užduočių nepatinka, bet yra ir tokių, kurios džiugina širdį.
– Mąstymas susijęs su kūnu. Verta kasdien pamedituoti, padaryti kvėpavimo pratimų ar atsigulus miegoti pajusti, kurioje kūno vietoje susikaupusi įtampa, ir ją atpalaiduoti. Saulėtą dieną verta kuo daugiau pabūti lauke, ramina ir vaikščiojimas miške. Nuotaiką kelia ir sportas, mankšta ar tiesiog pasivaikščiojimas. „Padeda ir kovos menai – aš pati po to, kai kažkas suerzina, padarau keletą karatė pratimų – taip ir išlieju neigiamas emocijas, ir aprimstu“, – prisipažino psichologė.
– Sveika mityba. Kai kuriems žmonėms verta pavartoti maisto papildų, tarkim, omega-3 ar B grupės vitaminų. Yra tyrimų, rodančių, kad sergančiųjų depresija, taip pat Alzheimerio liga smegenyse vyksta tam tikri uždegiminiai procesai, o tada mąstyti pozityviai ypač sunku.
– Venkime negatyvo. Vertėtų vengti negatyvių žmonių, bambeklių, nes jų mąstymas persiduoda. Be to, reikėtų vengti neigiamos informacijos – tarkim, internete verčiau skaityti ne kriminalines naujienas, o įkvepiančias žmonių istorijas.
Kada tai nepasiteisina?
Ar pozityvus mąstymas žmonių nepavers pernelyg dideliais optimistais, neįvertinančiais realių sunkumų? Pasak G. Petronienės, jis išties netinka tiems, kurie turi bipolinį sutrikimą, kuomet po depresinių etapų ateina manija ir jūra atrodo iki kelių. Taip pat ši metodika netinka tiems, kurie pakliūna į „amžinų vaikų“ kategoriją ir neturi atsakomybės jausmo.
Kita pašnekovė I. Čekauskienė pastebėjo, kad negerai bus ir tuomet, jei į viską žiūrėsite pro rožinius akinius – tarkim, moteris sako, kad tai, jog vyras trečią kartą pakėlė prieš ją ranką, nieko baisaus, juk jis ją myli, tiesiog jam buvo bloga diena. Kartais žmonės taip elgiasi, nes jiems patogiau viską palikti taip, kaip yra, ir nesinori nieko keisti.
Taip pat neverta apsimesti, kad viskas gerai, jeigu viduje jautiesi visai kitaip – tos neigiamos emocijos, kurias jauti, niekur nedings, jos gali kauptis, kol galiausiai virs pykčio protrūkiu ar net liga.
„Jeigu nutiko kažkas blogo – tarkim, jus be jokio pagrindo aprėkė viršininkas ar pasitaikė tikrai bjaurus klientas – šiek tiek paliūdėti, išsikalbėti, o gal ir paverkti yra normalu. Bet išliejus neigiamas emocijas verta neužsimiršti ir grįžti prie pozityvaus mąstymo principų“, – pastebėjo I. Čekauskienė.
