Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Viduržemio jūros regiono dieta arba Viduržemio regiono mitybos principai yra palankiausi sveikatai, siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, palaikyti subalansuotą mitybą ir siekti ilgaamžiškumo. Lietuvos sporto universiteto (LSU) ir Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto profesorius, biomedicinos mokslų daktaras Arūnas Emeljanovas LRT TELEVIZIJOS laidoje „Beatos virtuvė“ dalijasi įžvalgomis apie tai, kas sudaro Viduržemio regiono dietą ir kaip ją pritaikyti savo kasdienybėje.
Kas yra Viduržemio jūros dieta?
Viduržemio jūros regiono mityba nebūtinai egzistuoja tik pietinėje Europos žemyno dalyje. Anot prof. A. Emeljanovo, Viduržemio regiono mitybos principų laikosi ir Graikija, Sardinija ar Okinava – tai reiškia, kad mitybos komponentus nesunku pritaikyti ne tik skirtingose kultūrose, tačiau ir skirtinguose regionuose.
„Žodis dieta mūsų kultūroje labiau suprantamas kaip ribojimas, skaičiavimas. Apie Viduržemio jūros mitybą yra kalbama kaip apie principus. Tai yra pasirinkimas, tačiau ne skaičiavimas. Dažniausiai, kalbant apie Viduržemio jūros dietą, yra minima Italija, Ispanija, Prancūzija, Marokas, Kipras, Portugalija“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje įžvalgomis dalijasi LSU ir VU Medicinos fakulteto profesorius.
Anot prof. A. Emeljanovo, Viduržemio regiono dieta padeda sumažinti tikimybę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
„Žmonės, besilaikantys Viduržemio jūros mitybos principų, gyvena dešimtmečiais ilgiau. Žmonės turi mažiau širdies ligų, tai ypač aktualu Lietuvai, kadangi čia sergamumas širdies ligomis yra didžiulis“, – sako biomedicinos mokslų daktaras.
Dietos principai: balta mėsa, daržovės, alyvuogių aliejus
Viduržemio jūros dieta pasižymi jūros gėrybių ir baltos mėsos gausa. Prof. A. Emeljanovo teigimu, norint pradėti maitintis sveikiau, iš raciono nebūtina išbraukti raudonos mėsos, tačiau įprotį vartoti perdirbtos mėsos produktus vertėtų mažinti.
„Svarbu rinktis baltą mėsą, leisiu sau pajuokauti – geriausia mėsa yra žuvis. Tačiau reikia atsižvelgti į kultūrinius niuansus. Mes pratę prie mėsos. Nesakau atsisakyti raudonos mėsos, tačiau reikia drastiškai mažinti kiaulienos vartojimą. Kompromisų nėra dėl perdirbtos ir rūkytos mėsos – tai yra blogis“, – tikina jis.
Anot biomedicinos mokslų daktaro, alternatyva mėsai galėtų būti ankštiniai produktai, kuriuose mažai riebalų ir nėra glitimo.
„Mano kolegos iš Harvardo universiteto rekomenduoja atsisakyti mėsos ir vartoti daug ankštinių produktų. Anot jų, sumažėtų vėžio formų, širdies kraujagyslių sistemos ligų. Ankštiniai produktai yra puikūs: žirniai, pupos, pupelės. Kuo skirtingesni, tuo geriau. Ten mažai riebalų, cukraus, mažai glitimo“, – papildo profesorius.
Kalbėdamas apie kruopas, profesorius pabrėžia, kad svarbu ne tik kruopų rūšis, tačiau ir jų paruošimo būdas. Kuo mažiau priedų, tokių kaip druska, cukrus ar sviestas, tuo geriau.
„Nuvykus dienos pietų, dažniausiai kruopų pasirinkimai yra du: ryžiai arba grikiai. Vis dėlto siūlyčiau susilaikyti nuo ryžių. Jie turi daug angliavandenių. Grikiai turi daugiau ląstelienos ir mikroelementų. Avižos, perlinės kruopos yra puikūs produktai, tačiau priklauso, kaip jos yra pagaminamos. Kuo daugiau įvairių priedų, ypač riebesnių, tuo labiau numušame geruosius kruopų elementus“, – teigia VU Medicinos fakulteto profesorius.
Anot prof. A. Emeljanovo, laikantis Viduržemio jūros mitybos principų, rapsų ir saulėgrąžų aliejus turėtų dingti iš įprasto pirkinių krepšelio.
„Viduržemio jūros mitybos principai sukasi aplink alyvuogių aliejų. Kaina gali būti iššūkis, tačiau siūlyčiau į mitybą žiūrėti kaip į investiciją, ne kaip į išlaidas. Dabar pigiau įsigyti brangesnį aliejų, nei po penkiolikos metų eiti pas gydytojus. Riebalų turi ir daržovės, pavyzdžiui, avokadai“, – sako jis.
Viduržemio regiono dieta neapsieina be sūrio, tačiau, kaip pabrėžia biomedicinos mokslų daktaras, šviežio sūrio.
„Kalbant apie sūrį, rekomenduotina rinktis šviežią sūrį: fetą, ožkos sūrį, varškės sūrį, burata ar mocarela taip pat puikiai tinka“, – papildo prof. A. Emeljanovas.
Vaisiai taip pat svarbi Viduržemio jūros dietos dalis. Biomedicinos mokslų daktaras sako, kad vaisiaus spalva lemia jo maistines savybes – kuo sodresnės spalvos vaisius, tuo jis maistingesnis.
„Kuo ryškesni vaisiai, tuo daugiau juose antioksidantų. Antioksidantai saugo mūsų ląsteles, todėl reikėtų rinktis ryškesnius vaisius, taip pat ir daržoves (...). Kalbant apie bulves – jos nėra baubai. Ką tik išvirta bulvė turi pakankamai daug vitamino C ir kalio, tačiau mes mėgstame įdėti bulves į šaldytuvą, valgyti su majonezu. Tokiu atveju maistinės vertės bulvėse beveik nebelieka“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje įžvalgomis dalijasi prof. A. Emeljanovas.
Visą laidos epizodą galite peržiūrėti čia:
