Gyvenimas

2018.11.30 23:47

Švenčių belaukiant: kaip pasigaminti advento vainiką

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2018.11.30 23:47

Prieš šimtmetį į Lietuvą atkeliavęs advento vainikas, įprasminantis švenčių laukimą, yra ne tik graži puošmena, bet ir simbolis, prie kurio kas vakarą susiburdavo visa šeima bei dalydavosi dienos rūpesčiais ir džiaugsmais, portalui LRT.lt pasakoja etnologė Gražina Kadžytė. „O jei nuspręsite vainiką pasigaminti namuose, tai bus ir dar viena puiki proga nuveikti ką nors smagaus visiems kartu", – priduria floristė Laima Steponavičienė, pademonstravusi, kaip pasigaminti vainiką patiems.

Etnologė G. Kadžytė sako, kad žodis „adventas“ kilo iš lotyniško „ad ventum“, reiškiančio „atėjimą“. Šis metas siejasi su krikščioniškoju Kristaus gimimo minėjimu. „Beje, per Kalėdas – ir žiemos saulėgrįža, kai įsigalėjusi tamsa sustabdoma, dienos vėl ima ilgėti. Saulėgrįžos labai laukdavo mūsų protėviai, kurių namuose dar nebūdavo tiek dirbtinių šviesų“, – pasakoja etnologė.

Adventas trunka kone mėnesį, jame būna keturi sekmadieniai iki Kūčių. Šiemetinė advento pradžia – gruodžio 2-oji. „Norint įprasminti šį laiką, iš visžalių augalų, tarkim, eglės ar pušies šakelių, pinamas vainikas, primenantis amžinos gyvybės ratą, jame – keturios žvakės, simbolizuojančios keturias pasaulio šalis, – pasakoja G. Kadžytė. – Pirmą sekmadienį uždegama viena žvakė, antrąjį – dvi, o prieš Kūčias jau dega visos keturios.“

Gražina Kadžytė,BNS nuotr.

Antrąkart sugrįžusi tradicija

Advento vainikai į Lietuvą atkeliavo neseniai – tik prieš šimtą metų, kai buvo pasirašytas Tilžės aktas (1918 m. lapkričio 30 d.) ir prie Lietuvos valstybės prisijungė Mažoji (Prūsų) Lietuva.

„To meto žurnalistai, smalsaudami, ką įdomaus turi broliai, ilgus metus gyvenę anapus valstybės sienos, keliavo ten ir „Lietuvos aide“, „Lietuvos ūkininke“ bei kitur entuziastingai aprašinėjo advento vainikus, kurių būta ir kaimų sodybose, ir miestų butuose. Ir ne šiaip būta – jais įprasminta kiekviena diena“, – pasakoja G. Kadžytė.

Advento vainikai nekabinti, kaip dabar, ant sienos ar durų – juos dėjo tik ant stalo – garbingiausioje vietoje, simbolizuojančioje namų altorių. Kas vakarą susirinkdavo visa šeima, uždegdavo žvakes, gerdavo arbatą ar klaipėdiečių tradicinę kafiją ir kalbėdavosi, dalydavosi dienos džiaugsmais bei rūpesčiais.

E. Blaževič/LRT nuotr.

„Gaila, kad ši prasminga apeiga primiršta, nors praverstų mums, nuolatos kažkur kažko skubantiems, nespėjantiems pasakyti svarbių žodžių artimiausiems žmonėms. Turėkime vilties, kad ji atgis, juk ir advento vainikai antrą kartą išpopuliarėjo po 1990-ųjų, atkūrus nepriklausomybę, kai vėl atsirado galimybė skaityti specialiuose fonduose laikytą tarpukario spaudą. Ten rasti tekstai, kuriuos nūnai perpasakojame, gaivina šią tradiciją“, – džiaugiasi G. Kadžytė.

Kai Švenčionijos krašte buvo filmuojama Lietuvos televizijos laida „Vidury lauko grūšelė“, brandus Adutiškio-Lazdinių folkloro ansamblis atkūrė savo krašto tradicijas, pasakoja etnologė. Advento sekmadieniais visi rinkdavosi į bažnyčią gerokai prieš ankstyvąsias pamaldas ir giedosavo giesmes apie pasaulio kūrimą, žmonijos likimą.

Pixabay nuotr.

G. Kadžytė pamena, kad, prakalbus apie klaipėdiškių advento vainikus, viena senolė prisiminė vaikystės metais jos šeimoje buvusią apeigą: senelis iš medžio išskobtą geldutę pripildavo avižų ir įstatydavo keturias žvakes. Iš bažnyčios grįžę namiškiai uždegdavo tiek žvakių, kiek kurį sekmadienį priklausydavo.

Puošdavo ir namus

Mūsų senoliai, artėjant šventėms, rūpindavosi namų puošyba. Iš šiaudų rišti liktoriai primena vestuvinius sodus, tik, pasak etnologės, jie nebuvo tokie dideli ir puošnūs, kaip tautodailininkų sukurti. Tas puošmenas kabindavo palubėje, kad nušviestų pirkią, džiugintų akį. Vėliau, anot G. Kadžytės, atrasti popieriaus karpiniai: „Jais puošdavo langus. Dažniausiai taip: ant palangės puikuojasi pelargonijos, kitos vazoninės gėlės, o karpiniais pagražintas viršutinis stiklas. Arba iškarpydavo ir apatines užuolaidėles.“

Nekišk nagučių iki Kūčių

Sukūrus pirmosios Lietuvos Respublikos pradinių mokyklų tinklą, kai pagausėjo mokinių, atsirado dar viena, žaisminga, tradicija – „Nekišk nagučių iki Kūčių“: draugai rašydavo vieni kitiems laiškelius su linkėjimais, eilėmis, sentencijomis, patarimais ir pan. Juos gavę dėdavo į dėžutę neskaitę ir tik po Kūčių vakarienės kiekvienas sau skaitydavo, ką bičiuliai parašė. Tuo buvo pasidžiaugiama, iš to pasimokoma.

Pixabay nuotr.

Iš Vokietijos atkeliavo advento kalendoriai

„Taip pat iš Vokietijos, kaip vainikai, atkeliavo ir advento kalendoriai. Vokiečių senieji kalendoriai buvo itin prasmingi – kiekvienas skyrelis slėpė kokį nors svarbų to meto priminimą, istoriją, išmintį. Lietuvos gimnazistai netruko perimti idėją: popieriaus lape braižė 24 langelius, o paskui kiekviename ką nors įrašydavo ar nupiešdavo.

Antruoju lapu, kur langeliai tik sunumeruoti, pridengdavo, suklijuodavo kraštus ir dovanodavo draugui, kad šis kasdien iškirptų po langelį, rastų ištikimos draugystės patvirtinimą.

Dabar perkami dovanų saldaininiai kalendoriai, tačiau miela, kai mokytojų paskatinti per pamokas ar kitu metu vaikai ima ir sukuria tokių mielų staigmenų“, – sako etnologė G. Kadžytė ir linki visiems jaukaus ir prasmingo meto, skatinančio gražius ir gerius darbus.

Kaip pasigaminti advento vainiką?

Apie advento vainiko reikšmę pasakoja ir floristė Laima Steponavičienė. Anot jos, tokia puošmena padeda pajausti artėjančių švenčių nuotaiką, o jei nuspręsite advento vainiką pasigaminti patys, bendra veikla taps ir puikia proga pabūti su artimaisiais bei nuveikti ką nors smagaus visiems kartu.

„Jums tereikia šieno, eglės ar pušies šakelių, tvirto siūlo, vielutės, klijų, įvairių puošybos detalių ir pasitelkti vaizduotę“, – vardija L. Steponavičienė. Jos teigimu, svarbiausia mokėti pasigaminti vainiko pagrindą bei padengti jį spygliuočio šakelėmis, visa kita – jūsų kūryba. 

Vaizdo įraše L. Steponavičeinė pademonstravo, kaip namuose pasigaminti advento vainiką, bei pasidalijo naudingais patarimais, ką daryti, kad puošmena džiugintų iki pat švenčių.