Narkotikai, alkoholis, lošimas, kompiuteriniai žaidimai – tai medžiagos ir veiklos, sukeliančios didžiausias priklausomybes. Psichoterapeutė, medicinos diagnostikos centro „Affidea“ psichiatrė Brigita Domarkaitė LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ sako, kad priklausomybė žmogui išsivysto tada, kai vartojama medžiaga arba veikla jo gyvenime ima viršų, kasdiena planuojama taip, kad kuo daugiau laiko būtų skiriama ne šeimai, darbui ar namams, o narkotinei medžiagai gauti, ja svaigintis ar užsiimti tam tikra veikla.
Pasak B. Domarkaitės, pati priklausomybė diagnozuojama tada, kai įvertinami trys arba keturi žmogui pasireiškiantys simptomai. Vienas jų – stiprus potraukis vartoti tam tikrą medžiagą arba užsiimti veikla, kuri žmogų veikia psichoaktyviai.
„Jei kalbame apie veiklą, tai visų pirma mintyje turime lošimus. Antrasis simptomas turėtų būti toks stiprus, kad žmogus vartoja ar užsiima veikla, nepaisydamas jokių savo socialinių įsipareigojimų, nesprendžia šeimos problemų – priklausomybė ir noras, potraukis vartoti užima pirmą vietą ir žmogaus gyvenime tai užima labai daug laiko galvojant apie tai, ieškant galimybių tai daryti ir panašiai“, – dėsto psichoterapeutė.
Trečiasis simptomas – didėjanti tolerancija medžiagai. Tai reiškia, aiškina laidos viešnia, kad vartotojui reikia vis didesnių medžiagos kiekių tam, kad jis jaustųsi apsvaigęs.
„Jei kalbėtume apie alkoholį, apie tai, kas mums būtų labiausiai suprantama, ketvirtas simptomas yra vartojimas per abstinencijos būklę. Jos metu yra vartojama ta pati medžiaga tam, kad sumažintų simptomus, – aiškina B. Domarkaitė. – Iš esmės yra keturi pagrindiniai simptomai-momentai – tai tolerancija, didžiulis potraukis, vartojimas nepaisant nieko ir tada, kai yra abstinencija, vartojama vėl.“
Anot psichoterapeutės, priklausomybė nėra virusas ir tai nėra liga, kurios priežastys būtų objektyvios. Priklausomybę dažniausiai lemia tiek genetinis fonas, kurį žmogus paveldi, tiek negebėjimas spręsti savo problemų.
„Priklausomybės liga dažniausiai neatsiranda iš niekur. Žiūrint psichoterapiniu požiūriu, tai yra tam tikra pasekmė ir jau blogos savijautos rezultatas, kai žmogus negeba rasti būdų kitaip tvarkytis su savo vidine kančia, – konstatuoja specialistė. – Žmogus sąmoningai pats nesuvokia, kokia ta kančia, ir tiesiog daro tam tikrus sprendimus arba renkasi vartoti tam, kad sumažintų vidinį skausmą arba pagerintų savo savijautą.
Psichoterapiniu požiūriu žiūrint, mes su pacientais kalbame apie tai, o kas yra tos priežastys, kodėl reikalingas tas vartojimas? Kodėl jis tampa rutininis? Jau nekalbame apie tai, kad būna ūminis vartojimas, besitęsiantis keletą savaičių ar mėnesiais. Mes aiškinamės, kodėl pacientas ramybės ar laimės būsenos negali patirti nevartodamas tam tikrų medžiagų. O jei kalbėtume apie paveldimumą, tai vaikai, matydami, kad tėvai problemas sprendžia svaigindamiesi, neretai patys to nesąmoningai imsis, nes jiems bus užsifiksavę, kad tokiais būdais tėvai sprendė problemas. Negalima pasakyti, kad priklausomybę lemia tik genetika ar kažkokia problema – dažniausiai tai labai persipina, vienas kitą pastimuliuoja.“
Kokius pirmus žingsnius turėtų žengti nuo priklausomybės kenčiantis žmogus, jei nori pasveikti? Visų pirma, įsitikinusi pašnekovė, pats ligonis turi būti motyvuotas kreiptis pagalbos.
„Jei žmogus geba pripažinti sau, galbūt padedamas artimųjų, galbūt padedamas kažkokių žmonių iš šono, kurie pasako, kad „žinai, tau jau yra problemų ir reiktų su kažkuo pasikalbėti ar pasitarti“, tai iš esmės žmogaus introspekcija ir žmogaus gebėjimas priimti tai, kad vartojimas, pavyzdžiui, yra sunkiai kontroliuojamas, veda prie to, jog reiktų kreiptis į psichoterapeutus, kitus specialistus.
Šiais laikais tikrai daug galimybių tiek susirasti informacijos internete, tiek kreiptis į specialistus, dirbančius priklausomybės srityje, ir taip bandyti aiškintis, bandyti ieškoti paramos, dalintis, kalbėti apie tai, o ne slėpti ir bandyti kažkaip visą laiką galvoti, kad pats susitvarkysiu. Dažniausiai pačiam susitvarkyti yra sunku arba gal net neįmanoma“, – nebijoti kreiptis pagalbos ragina psichoterapeutė, medicinos diagnostikos centro „Affidea“ psichiatrė Brigita Domarkaitė.
Visas pokalbis su psichoterapeute apie priklausomybę – laidos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
