Šventes pasitinkanti panevėžietė Dovilė Vickutė LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ šypsosi, nors skausmo ir kančios jos gyvenime daug daugiau nei džiugesio. Būdama 13-kos, mergina susirgo onkologine liga, su ja kovoja jau 15 metų. Negana to, išgyveno ir vėžiu sirgusios mamos netektį, o prieš metus į paskutinę kelionę išlydėjo ir nuo onkologinės ligos mirusį brolį.
Pačios Dovilės liga beveik kasmet atsinaujina, tačiau auka ji nesijaučia. Savo penkiametį sūnų ji vadina didžiausia paskata tvirtai kabintis į gyvenimą. Jauna moteris randa jėgų pagalbos ranką ištiesti ir kitiems panašaus likimo žmonėms.
„Mane sunkumai lydi kiekvieną dieną. Kiekvieną dieną susiduriu su kažkokia kliūtimi. Sakykime, einu prie laiptų ir negaliu jais užlipti. O per šiuos metus, sakyčiau, atsitiko daug pozityvių dalykų ir daug gerų dalykų. Esi lygiai toks pat, esi vertas laimės, vertas to geresnio gyvenimo ir t. t. Tai kabiniesi į gyvenimą visą laiką. Kabiniesi kiekvieną mielą dieną“, – optimizmo nestokoja Dovilė.
Sunkiausios akimirkos jai – kai reikia daryti tyrimus. Belaukiant tyrimų rezultatų, moterį apima nerimas ir nežinia.
„Kaip dabar bus? Ar čia pagerėjo, ar pablogėjo, kaip toliau dėliosis? Tada aš pradedu jaudintis. Tyrimus darausi kas pusę metų, tai pusę metų ramu būna, o tada tenka šiek tiek pasinervinti, nes išgyvenu dėl savo ligos. Kai sunkiausia būna, tiesiog apsikabinu vaiką ir gerai pasijuntu. Jaučiuosi mylima. Sūnus labai mėgsta komplimentus sakyti. Tas mane ir veda į priekį“, – šypsosi Dovilė.
Nežiūrėdama į sunkias gyvenimo patirtis, šventes moteris pasitinka pozityviai. Nors ši diena jai yra paženklinta brangiausio gyvenime žmogaus mirtimi.
„Mano mama mirė per Kūčias. Daugelį metų Kūčių nebuvo, Kalėdų nebūdavo, nes tiesiog būdavo gedulas. Gimus vaikui, supratome, kad jis turi turėti Kalėdas ir Kūčias. Po truputį pradėjome švęsti Kalėdas. Dabar Kalėdos, Kūčios man – ramybės, susikaupimo metas. Aš jas praleidžiu su artimiausiais žmonėmis.
Labai vertinu savo tėtį, labai esu jam dėkinga už viską. Tiesiog noriu būti su savo artimais žmonėmis. Žinai, kad gyveni vieną kartą ir reikia mėgautis visais tais malonumais. Net ne malonumais – tiesiog reikia mėgautis gyvenimu. Ir tuo labiau, kai sergi tokiomis ligomis kaip mano. Aš kiekvieną dieną vertinu ir kiekviena diena man kaip Kalėdos.
Visiems norėčiau palinkėti, žinoma, ramybės, susikaupimo, bet labiausiai norėčiau palinkėti, kad žmonės išmoktų vertinti artimą, kad nepamirštų artimo. Ir dar labai norėčiau palinkėti, kad žmonės išsaugotų savyje žmogiškumą“, – sako Dovilė.
Plačiau – laidos „Stilius“ įraše.
