Paprastai langus kruopščiai blizginame dukart per metus – pavasarį ir rudenį. Jei aplink taršos šaltinių daugiau, valyti tenka dažniau. Tenka pripažinti, kad langų valymas ne pats maloniausias užsiėmimas, dažnai rankos nekyla griebti valymo priemones ir valyti purvą. Tad kyla klausimas: kokios priemonės veiksmingiausios ir ką pataria profesionalai? Gal yra koks paslaptingas būdas greitai ir švariai išblizginti langus?
Dažnas langų valymo procedūrą atidėlioja. Vieni tingi, kiti teigia neturintys tam tinkamų priemonių. Dar vyrauja nuomonė, kad išblizginti kelis langus užtrunka vos ne visą dieną. Tačiau įmantresnės ir brangesnės valymo priemonės neužtikrina geresnio efekto. Visgi labiausiai švarą lemia rankų darbas, o priemonės tik pagreitina procesą.
„Visas darbas yra mechaninis valymas, bet skystis turi pašalinti riebalus ir įvairias prilipusias apnašas“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Chemijos fakulteto docentas Rimantas Vaitkus.
Kai tik ryškiau pašviečia pavasario saulė, iškart pasimato, kad langai reikalauja švaros. Švaros ekspertas Ugnius Tautvydas pasakoja, kokio elementaraus rinkinio gali prireikti norint išblizginti langus.
„Galime naudoti paprastą purkštuvą, braukiklius. Naudojimo principas labai paprastas – braukiame į apačią. Jeigu mokate – galima valyti vėduoklės principu. Rankšluosčiai – ypač aktualu valant viduje. Pasitiesiam ant grindų, kad jų nesugadintume. Mikropluošto šluostės turėtų būti kelios, nes viena valysime rėmą, o kita langą, kad rėmo nešvarumų neperkeltume ant stiklo. Taip pat reikėtų turėti ilgą šluostę su kempine, nes galima greitai pasiekti daug paviršiaus. Namie galite naudoti ir paprastas kempinėles. Vidinių rėmų tarpams yra šepetukai. Tam galima naudoti seną dantų šepetuką“, – vardina ekspertas.
Svarbu tinkama šluostė
Švaros ekspertai pastebi didžiausią vartotojų daromą klaidą – žmonės blizgina stiklą, bet numoja ranka į lango rėmą. Ant jo nešvarumai kaupiasi metų metus ir gadina lango konstrukciją.
U. Tautvydas sako, kad reikėtų atkreipti dėmesį į šviesius langų rėmus, nes ant tokių apnašos matosi labiausiai. O geresnį rezultatą galima pasiekti naudojant įvairias šluostes, bet retas vartotojas žino, kad jų audeklo pusės nevienodos ir atlieka skirtingas funkcijas.
„Iš vienos pusės yra audinys, kuris sugeria nešvarumus, iš kitos pusės yra blizgesnis ir lygesnis audinys, kuris padeda blizginant“, – aiškina valymo priemonių įmonės laboratorijos vadovas Lukas Žarnauskas.
Su šluostėmis irgi reikia mokėti elgtis – jei supurvinote valydami langą ar rėmą, nereikėtų jomis braukti per stiklą – nešvarumai persineš. Tačiau vietoje šluosčių mėgstama naudoti popierių. Jis ir kainuoja pigiau. Tačiau ar bet koks popierius tinka langams blizginti? Specialistai pataria rinktis tokį, kuris ant stiklo paliks mažiau plaušelių.
„Galima naudoti mikropluošto šluostes, taip pat popierines servetėles, bet reikia atsižvelgti į tai, kad jose būtų daug celiuliozės. Toks popierius nepalieka jokių plaušelių. Labai rekomenduoju panaudoti pramoninį popierių. Jis turi daugiau celiuliozės ir sugeba sugerti daug nešvarumų. Šitas popierius dar geras tuo, kad nepalieka plaušo“, – tikina specialistai.
Seniai buvo valoma laikraščiais, bet tai nėra geriausias pasirinkimas, nes spausdinant laikraščius ilgą laiką buvo naudojamas švinas – jis likdavo ant stiklo. Beje, laikraštis ar popierius gali puikiai pasitarnauti valant langus iš vidaus – juo galima apdengti palanges.
Langams valyti galima rasti ir įvairiausių poroloninių kempinių ant koto ar be jo. Langų valytojai sako, kad jos tinkamos, bet su jomis langus šveisite ilgiau. Dažnas langus valo ir abrazyvinėmis kempinėmis, nes yra įsitikinęs, kad jos geriau nutrina užsibuvusias apnašas. Bet nepagalvoja, kad taip gali pažeisti stiklą visam laikui.
„Nors dabar yra mikropluošto šluosčių su lengvu abrazyvu, nuo kiekvieno metalinio arba kieto paviršius, su kuriuo valai stiklą, atsiras mikro įbrėžimų, kuriuose labai sėkmingai kaupsis apnašos“, – aiškina L. Žarnauskas.
Langai pažeidžiami arba lieka su apnašomis ir dėl to, kad naudojami susidėvėję įrankiai. Valymo paslaugų įmonės švaros grupės vadovė Rasa Augulyė pabrėžia, kad turint sausintuvą-braukiklį jo guminę dalį reikėtų keisti bent kartą per metus, nes ji gali pažeisti stiklą.
Kaip išsirinkti valymo skystį?
Efektyvus valymas neįsivaizduojamas be langų valymo skysčio. Pasirinkimas gausus, vartotojai viliojami spalvotais it limonadas skysčiais, prisotintais įvairiausių kvapų. L. Žarnauskas tikina, kad renkantis langų valiklį nereikėtų daug dėmesio skirti jo kvapui ar spalvai, mat tai nereikalingi dalykai. O Chemikas R. Vaitkus neigia ir mitą, kad langų valymo skystis gali pažeisti stiklą.
„Stiklas yra nepaprastai inertiška medžiaga ir labai daug kas jam tinka. Kas kita yra prie stiklo esančios įvairios gumos, plastikai, tarpinės. Jos gali būti jautrios įvairiems tirpikliams, galima pakenkti ir rėmui“, – tikina chemikas.
Dažnas sukame galvą, kaip išsirinkti tinkamiausią. Bandyti kažką įskaityti etiketėje, žiūrėti į pavojingus ženklus? Pasirodo, pats geriausias būdas – suplakti buteliuką ir stebėti burbuliukus.
„Pagrindinis dalykas – pasidaryti putojimo testą. Akivaizdžiai matosi indų ploviklio ir kito koncentruoto valiklio trūkumas – labai putoja. Putą suformuoja aktyviosios paviršiaus medžiagos. Visa tai lieka ant stiklo ir reikia papildomai nutrinti. Tai užima laiko“, – tikina valymo priemonių įmonės laboratorijos vadovas.
Jokia paslaptis, kad langų valymo ekspertai naudoja indų ploviklį – pigu ir praktiška. Pora šaukštų litrui vandens, užmaišoma ir valyti pasiruošta.
Dažnai burnojame, kad po lietaus langai tapo ne tokie skaidrūs. Paaiškinimas paprastas – lietus turi kalkių nuosėdų, kurios prisitvirtina prie stiklo. Tokias dėmes geriausiai valo rūgštiniai valikliai.
„Nors lietaus vanduo minkštas, vis tiek atneša lengvų apnašų. Tokiais atvejai langų valiklio neužteks. Reikėtų naudoti lengvai rūgštinį. Padėtų actas arba citrinos rūgšties tirpalai“, – sako švaros ekspertas.
Be įvairių aktyviųjų medžiagų ir kvapiklių vieną svarbiausių funkcijų atlieka alkoholis. Jo yra įvairiausio – nuo itin aitriai dirginančio iki neturinčio jokio kvapo, o kai kurios rūšys yra kenksmingos žmogaus sveikatai.
„Dažniausiai naudojami alkoholiai yra izopropanolis, etanolis ir kiti, kurie padeda nuo lango pašalinti riebalus, o pridėjus aktyviųjų paviršiaus medžiagų – jį nublizginti. Bet jeigu yra metanolio ir alkoholis nėra gerai išvalytas, įkvėpę jų garų galime apsinuodyti. Dėl šios priežasties Europos Komisija uždraudė naudoti metanolį langų valikliuose“, – aiškina VU chemijos fakulteto docentas. R. Vitkus.
Daugelio langų valiklių etiketėse yra apie galimą pavojų sveikatai įspėjantys ženklai. Ant metanolio buteliuko etiketės net galima išvysti retą ženklą – kaukolę. O ne taip seniai ši alkoholio rūšis buvo naudojama ir automobilių stiklo valikliuose.
„Metanolio nuodingumas gerai žinomas. Nuo kelių jo gramų žmogus gali apakti, o įkvėpęs ar išgėręs didesnį kiekį gali mirti. Žinome nemažai atvejų ir Lietuvoje, ir užsienio šalyse, kai žmonės supainioja metanolį su etanoliu ir išgeria“, – sako chemikas.
Kai kuriuose valymo skysčiuose naudojamas distiliuotas vanduo, mat šis yra be kalcio ir magnio priemaišų, kurios gali likti ant stiklo. Tačiau langų valiklis neįsivaizduojamas be alkoholio, kuris veikia riebalų dėmes, ir amoniako, kuris dezinfekuoja.
„Amoniakas pasižymi dezinfekcinėmis savybėmis, suteikia sterilumo tiek langui, tiek vidiniams namų paviršiams. Tai yra puikus darinys. Alkoholis puikiai tirpsta vandenyje, greitai nugaruoja nuo paviršiaus, taip pat puikiai nuvalo riebalus“, – tikina L. Žarnauskas.
Skystis langams – ne visiems paviršiams
Naudodami chemines priemones dėvėkit pirštines ir stenkitės neįkvėpti pavojingų medžiagų. Tačiau ar langų plovimo skystis tinka valyti kitiems stikliniams paviršiams namuose? Pasirodo, langų valiklis visai netinka veidrodžiams ar stiklinėms dušo kabinoms, kur daugiausia kaupiasi kalkių dėmės. Vonios kambaryje patariama naudoti klampesnės konsistencijos rūgštinius valiklius.
„Su paprastu langų valikliu, skirtu nešvarumams lauke valyti, jau nenuvalysite. Tam reikėtų naudoti rūgštinius valiklius. Vieni yra pagaminti druskos rūgšties pagrindu. Jie labai smirdantys, tai nėra malonus variantas. Siūlyčiau naudoti fosforo rūgšties pagrindu pagamintus valiklius, bet reikia atkreipti dėmesį į valiklio klampumą“, – sako specialistas L. Žarnauskas.
Ne visus langus lengva pasiekti rankomis, ypač iš lauko pusės. O nublizginti tik dalį lango – nei šis, nei tas. Jei gyvenate aukštai, persisverti per palangę tikrai nepatariama. Dažnas numoja ranka ir nepasiekiamo lango nevalo arba kviečia specialistus. O Pastaraisiais metais galima pamatyti ne tik ant palangės užsiropštusį drąsų kaimyną, bet ir stiklu lėtai judantį robotą. Nors šie buities prietaisai tobulėja, visgi tikėtis, kad metus nevalytą langą jie idealiai išblizgins, vis dar nereikėtų.
„Langų robotas gali padėti turėti švarius langus nuolat, ne tik 2 kartus per metus. Jeigu langas labai purvinas, gali tekti įjungti labai gilaus išvalymo funkciją. Jei roboto modelis neturi funkcijų pasirinkimo – paleisti keletą kartų pakeitus šluostę“, – sako buities technikos specialistė.
Visgi švaros specialistai abejoja, ar tokie robotai geba gerai nuvalyti langus, ir sako, kad patikimiau ir pigiau pasikliauti savomis rankomis.
„Žmonių nuomonės skirtingos. Daugelis klientų turi robotus, bet dažniausiai mes išvalome langus, nes robotai 100 proc. negarantuos jų švaros. Taip pat geras robotas kainuoja nuo 300 iki 400 Eur, o naudosite jį 2 kartus per metus. Yra tikimybė, kad gali neveikti, sulūžti. Galvočiau, kad per daug problemų“, – pasakoja U. Tautvydas.
Verta įsidėmėti – kuo daugiau ir dažniau dėmesio skirsime langams, tuo kiekvienas valymas bus paprastesnis ir lengvesnis. Tada ir ryškesniu vaizdu pro langus bus galima dažniau gėrėtis, ir į namus pateks daugiau šviesos.
Plačiau – laidos „Vartotojų kontrolė“ įraše.
Parengė Miglė Valionytė.
