Gyvenimas

2021.08.15 13:30

Dietologas Grišinas: supermaistas – mados reikalas, visų antioksidantų gauname iš sezoninės mitybos

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2021.08.15 13:30

„Suprantu, kad neretai norisi vieno produkto su visomis supersavybėmis, kurį valgydami galėtume būti it supermenai“, – sako gydytojas dietologas Edvardas Grišinas. Visgi pastaruoju metu populiarėjantys vadinamieji superproduktai tikrai nėra panacėja. Jei svajojate apie geležinę sveikatą, viskas kur kas paprasčiau, sako medikas: tereikia žvalgytis ne į akcijas greitojo maisto restorane, o į tai, kas auga daržuose.

Supermaistas – mados reikalas?

Ašvaganda, kordicepsas, kombučia, čaga, mačia, ispaninio šalavijo (vadinamosios čija) sėklos, įvairūs egzotiniai vaisiai, ličio ir boro maisto papildai – tokie produktai karaliavo 2019–2020 m. populiariausio supermaisto sąraše. O štai 2021-ųjų supermaisto dešimtukas jau atrodo kitaip: čia aptinkamos tamsios lapinės daržovės, žalioji arbata, kiaušiniai, kefyras, natūralus jogurtas ir kt., portalui LRT.lt vardija gydytojas dietologas E. Grišinas.

Tad kaip žinoti, kurie produktai iš tikrųjų verti supermaisto vardo, ir kodėl jų sąrašas kasmet vis kitoks? Paprastai supermaistu vadinami nedidelio kaloringumo, bet daug naudingųjų medžiagų – vitaminų, mineralų, antioksidantų ir kt. – turintys maisto produktai.

Gydytojas dietologas sako, kad supermaistas, nors skamba ir patraukliai, iš tiesų yra labiau mados reikalas, mat vieno ar kelių produktų, užtikrinančių ilgaamžiškumą ir geležinę sveikatą, tiesiog nėra.

„Nors pastaruoju metu literatūroje vis dažniau randame terminą „supermaistas“, iš tiesų šis žodis yra tiesiog išgalvotas ir juo galėtų būti apibūdinami beveik visi maisto produktai. Suprantu, kad mums norisi vieno produkto su visomis supersavybėmis, kurį valgydami galėtume būti it supermenai.

Vadinamųjų supersavybių turi kiekvienas maisto produktas, nors tuo pat metu jis neprilygsta kito produkto supersavybėms. Todėl tai, ką šiuo metu vadiname supermaistu, labiau yra mada, nauji kulinariniai potyriai, tačiau tai nesusiję su ilgalaikiu poveikiu, kokio maisto produktai mūsų sveikatai nebūtų turėję anksčiau“, – dėsto gydytojas dietologas E. Grišinas.

Supermaistu maitinosi ir mūsų protėviai

Medikas pateikia pavyzdį – lietuviams puikiai pažįstamos braškės. Lietuvoje jos auginamos ir valgomos nuo seno, tačiau tik palyginti neseniai pradėta kalbėti, kad braškės yra elago rūgšties, vitamino C ir antioksidantų šaltinis.

„Braškes valgėme visada, vadinasi, jos visada turėjo tą patį poveikį, tačiau dabar braškės, kaip ir kitos uogos, vadinamos supermaistu. Iš tiesų juk nieko naujo neišradome, tiesiog pagilinome žinias biochemijoje ir kitose srityse, ir tai leido geriau pažinti produktą. Vienaip ar kitaip, sveikatai braškės bus lygiai tiek pat palankios, kaip ir prieš 50 metų“, – aiškina gydytojas dietologas E. Grišnas.

Kita vertus, žodis „supermaistas“ patraukia dėmesį ir gali paskatinti žmones peržiūrėti savo lėkštės turinį, susimąstyti, ar jų mityba yra visavertė, sako medikas.

„Tamsiose lapinėse daržovėse, kurios šiemet karaliauja supermaisto sąraše, gausu folatų, cinko, geležies. Supermaistu laikoma žalioji arbata išsiskiria epigalokatechino galatu – stipriu antioksidantu, kuris, kaip manoma, žaliajai arbatai suteikia kardioprotekcinių savybių, taip pat saugo nuo vėžinių ligų, II tipo cukrinio diabeto.

Šiemet tarp supermaisto atsidūrusiuose kiaušiniuose gausu sveikam regėjimui reikalingo liuteino, taip pat cheminės medžiagos cholino – ji dalyvauja DNR sintezėje, įeina į ląstelių struktūrą. Dažnas cholino stokoja, jo poreikis ypač padidėja moterims po menopauzės. Šios medžiagos trūkumas didina riziką susirgti kardiovaskulinėmis ligomis, kepenų suriebėjimu, gali sutrikdyti nervinę veiklą“, – aiškina gydytojas dietologas E. Grišinas.

Supermaisto toli ieškoti nereikia – turime ir lietuviško

Supermaisto sąrašuose neretai puikuojasi lietuvio akiai nematyti produktų pavadinimai, tačiau gydytojas dietologas atkreipia dėmesį: tikrai nebūtina skubėti į parduotuvę ir į krepšelį krauti aliejinių kopūstpalmių, geriau žinomų acai uogų vardu, acerolų, spirulinos ar kitų egzotinių produktų. Lietuviams pakaks to, kas auga mūsų klimato zonoje.

„Kartu su sezonine mityba galime gauti visus reikalingus antioksidantus, todėl tikrai nereikia pulti pirkti goji uogų – turime įvairiausių spalvų pomidorų. Raudonuose pomidoruose gausu stipraus antioksidanto likopeno, geltonuose – karotenoido liuteno, apsaugančio organizmą nuo oksidacinio streso, akis – nuo kataraktos, žalingo UV spindulių poveikio ir kt. Žaliuose pomidoruose daugiau chlorofilo – ši medžiaga, kaip ir spirulina, alternatyviojoje medicinoje naudojama sergant mažakraujyste“, – sako gydytojas dietologas E. Grišinas.

Ne mažiau naudingas ir lietuvio skrandžiui puikiai pažįstamas kefyras, natūralus jogurtas, šiemet taip pat galintys puikuotis superprodukto titulu. Juose, kaip ir raugintose daržovėse, gausu probiotikų, naudingų žarnyno mikroflorai. Naudingas supermaistas – ir įvairios, ypač tamsios spalvos, uogos, kuriose gausu antioksidantų, skaidulų, vitamino C.

Pakenkti nepakenks, bet patvirtinti naudą trūksta tyrimų

Supermaistu tituluoti produktai tapo ir prekybininkų jauku – pirkėjai viliojami ne tik įvairiausiais negirdėtais produktais, bet ir supermaisto mišiniais, pardavinėjamais miltelių, kapsulių pavidalu. Gydytojas dietologas pabrėžia – kai kada tokie mišiniai gali praversti, tačiau laboratoriniais tyrimais jų nauda neįrodyta.

„Pavyzdžiui, kofeinui jautrūs asmenys kaip alternatyvą gali naudoti macos miltelius, vyriškumo problemoms spręsti, energijai didinti gali būti vartojama guarama ir pan. Tam tikrais stebėjimo tyrimais, ląsteliniu lygmeniu jų poveikis pagrįstas, tačiau rimtais laboratoriniais tyrimais su žmonėmis – ne.

Todėl tikinti, kad tokie superproduktai – kelias į sveiką gyvenimą, yra tas pats, kas kalbėti apie ramunėles: nors žinome, kad kieno nors močiutė gėrė ramunėles, bet tai nereiškia, kad jos tikrai turi poveikį. Nereikėtų galvoti, kad, jei kiti vartoja supermaistą, vadinasi, jo trūksta ir man“, – aiškina gydytojas dietologas E. Grišinas.

Visgi pakenkti sau, jei supermaisto per daug nevartosime, neturėtume, tikina medikas: „Žinoma, jei namuose gaminsime kombučią ir per ilgai ją fermentuosime arba fermentacija tiesiog nepavyks, gėrime gali atsirasti toksinių medžiagų, galinčių smarkiai pakenkti ar net sukelti hepatitą. Todėl turime būti atsargūs, žinoti, koks produktas kokiam organui kokią įtaką gali padaryti“.

Atsiminkite – už raudoną pomidorą geriau raudonas ir geltonas

Pasak gydytojo dietologo, žmonės linkę į kraštutinumus ir tikslumą, galbūt todėl taip žavisi sudarytais sveikiausių maisto produktų, supermaisto sąrašais. Visgi medikas įspėja, kad neretai tokie sąrašai nebūna pagrįsti išsamiais tyrimais, o ir mityboje svarbiausia taisyklė – įvairovė.

„Žmonės dažnai klausia, ką valgyti, kad iš mitybos gautų maksimaliai naudos. Mano atsakymas – valgyti viską. Aišku, vadovaujantis sveiku protu ir, svarbiausia, palaikant įvairovę. Tiesa, čia ir yra didžiausia bėda, mat kai pasakau, kad reikia maitintis įvairiai, žmonės galvoja, kad bulvė, cepelinai, bulvių košė – jau įvairovė.

Visada atsiminkime, kad už raudoną pomidorą geriau raudonas ir geltonas pomidoras. Lygiai taip pat ir su uogomis, sėklomis: kiekviena iš jų kuo nors išsiskiria, tad sudėjus jas kartu gaunamas geriausias rezultatas. Turime išplėsti savo racioną ir suprasti, kad „užsisėsti“ ant vieno produkto tikrai nėra pagrįstas sprendimas“, – sako gydytojas dietologas E. Grišinas.

Jeigu norisi turėti tvirtą sveikatą ir kuo mažiau sirgti, E. Grišinas pataria: žiūrėkite, kas auga darže, o ne parduodama makdonalduose. O ir auksinė mitybos taisyklė iš tiesų yra paprastesnė nei įmantrūs superproduktų pavadinimai: „Kuo mažiau apdorotas ir perdirbtas maisto produktas, kuo daugiau prisidėjome prie jo auginimo, brandinimo, tuo jis palankesnis mūsų sveikatai“, – primena gydytojas dietologas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt