Nors neretai lyginamos su mėlynėmis, šilauogės iš kitų uogų išsiskiria ypatinga antioksidantų gausa. Antioksidantai saugo nuo onkologinių, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, o taip pat stabdo senėjimą. Raškyti vasarą derlių duodančių šilauogių skubėkite ir ieškodami vidinės darnos – anot mokslininko, uogose esančios skaidulos rūpinasi ne tik žarnynu, bet ir emocine sveikata.
Stiklinėje šilauogių – 24 proc. vitamino C paros normos
Atkreipkite dėmesį į tamsią šilauogių spalvą – jau vien ji leidžia nujausti, kad uogose galima aptikti mūsų organizmui naudingų medžiagų, sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, biomedicinos mokslų daktaras Rimantas Stukas. Šilauogėse gausu vitaminų C, B6, K, E, A. Uogos turtingos ir mineralinių medžiagų: kalcio, fosforo, magnio, mangano, cinko.
„Stiklinėje šilauogių yra maždaug 24 procentai rekomenduojamos vitamino C paros normos (RPN), vitamino K – apie 36 procentus RPN. Uogose esantis kalcis, kalis, magnis padeda sureguliuoti (sumažinti padidėjusį) kraujospūdį. Vitaminas K kartu su kalciu, magniu, manganu padeda palaikyti kaulų tvirtumą, mažina lūžių tikimybę ir rūpinasi, kad iš kaulų nepasišalintų kalcis“, – portalui LRT.lt šilauogėse esančių medžiagų naudą vardija dr. R. Stukas.
Pirmoji pagalba norint pristabdyti senėjimą
Visgi pagrindinis šilauoges iš kitų uogų išskiriantis bruožas yra jose esančių antioksidantų gausa – šių medžiagų nauda organizmui tyrinėjama daugelyje mokslinių studijų, sako dr. R. Stukas.
„Šilauogės neabejotinai yra labai naudingos uogos, labiausiai – dėl jose esančių bioflavonoidų, polifenolių, pasižyminčių ypač stipriu antioksidaciniu poveikiu. Antioksidantai yra pagrindinė mūsų organizmo apsauga nuo ligų. Jei su maistu gausime daug antioksidantų, nevyks oksidacija, nesioksiduos riebalai, kraujyje nesikaups cholesterolis, tad mažės širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizika. Antioksidantai taip pat mažina ir vėžio riziką“, – dėsto mokslininkas.
Antioksidantai pasižymi dar viena galinga savybe – saugo organizmą nuo vidinio ir išorinio senėjimo. „Kai kalbame apie organizmo senėjimą, dalis žmonių jį supranta kaip veide atsiradusias raukšles. Valgant šilauoges, raukšlių veide bus mažiau, nes antioksidantai stipriai stabdo ir išorinį senėjimą, bet reikėtų turėti mintyje, kad organizmo senėjimas vyksta ir viduje – tai yra oksidacijos procesų pasekmė.
Vadinasi, jei gausime pakankamai antioksidantų, vidiniai audiniai, organai, visas organizmas nebus žalojamas jame susidarančių laisvųjų radikalų. Dabar visi nori būti jauni ir gražūs, tad šilauogė yra ta uoga, kuri padės išlikti organizmui jaunam ir iš vidaus, ir iš išorės“, – aiškina dr. R. Stukas.
Skaidulos – ir virškinimui, ir emocinei sveikatai
Šilauogės, kaip ir kitos uogos ir augalinės kilmės maistas, taip pat yra skaidulų šaltinis. Anot dr. R. Stuko, skaidulos ne tik rūpinasi žarnyno motorika, bet ir padeda gerosioms žarnyno bakterijoms išlikti gyvybingoms.
„Skaidulinės medžiagos yra gerųjų žarnyno bakterijų maistas. Atlikta daug mokslinių tyrimų, atskleidžiančių ypatingą skaidulų naudą sveikatai, cholesterolio koncentracijos kraujyje mažinimui, o taip pat nustatytos sąsajos tarp žarnyno ir smegenų.
Žarnyne sintezuojama apie 95 procentus laimės hormono serotonino. Tam, kad normaliai vyktų visas fiziologinis procesas, reikalingas gerųjų bakterijų gyvybingumas. Jos išskiria metabolitus, o tada serotoninas per klajoklio nervo šakeles siunčia impulsus į mūsų smegenų kamieną, centrinę nervų sistemą. Taigi, žmogus pasijunta žymiai laimingesnis, jo nuotaika geresnė“, – kalba dr. R. Stukas.
Anot mokslininko, atlikti tyrimai rodo, jog Lietuvos gyventojų mityboje trūksta skaidulų. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl visuomenėje daugėja psichikos sveikatos ir emocinių sutrikimų.
„Žmonės nervingi, jaučia nerimą, netikrumą, jų vidinė darna sutrikusi. To priežastis galbūt gali būti nepakankamas skaidulų suvartojimas. Šilauogės, be visų kitų gerųjų savybių, organizmą aprūpina ir skaidulomis“, – sako dr. R. Stukas.
Stiklinėje šilauogių – vos 80 kcal
Be didelės naudos sveikatai, šilauogės pasižymi ir plačiomis panaudojimo kulinarijoje galimybėmis. Be to, šaldomos uogos išsaugo savo kokybines savybes.
„Žinoma, šviežių uogų biologinė vertė yra didžiausia, tačiau šilauoges tinka ir užšaldyti. Šaldymas yra geriausias konservavimo būdas, kadangi šaldant maiste išlieka praktiškai visi vitaminai. Beje, užšaldytos šilauogės nepraranda savo kokybinių savybių. Pavyzdžiui, kai atitirpiname užšaldytą vyšnią, ji tampa subliuškusi, o šilauogė išlieka tokia pati“, – kalba dr. R. Stukas.
Šaldytomis šilauogėmis karštą vasaros dieną galima pagardinti mineralinį ar stalo vandenį – toks sveikas gėrimas ir atgaivins, ir bus skanus, ir gražiai atrodys ant stalo, sako profesorius. Šilauogėmis tinka skaninti varškę, jogurtą, želę, jų galima dėti į kitus desertus. Beje, dar vienas šių uogų pliusas – mažas kaloringumas.
„Jei kalbėtume, pavyzdžiui, apie vynuoges, sakyčiau, kad jų nereikėtų valgyti daug. Pasivaišinę vynuogių keke, sveriančia apie 1 kg, suvalgysime 18 arbatinių šaukštelių cukraus ir gausime daug kalorijų. Stiklinėje šilauogių yra nedaug, apie 80 kcal“, – nurodo dr. R. Stukas.
Per dieną – ne daugiau kaip stiklinę uogų
Nekyla abejonių, kad šilauogė yra puiki ir sveikatai palanki uoga. Visgi profesorius įspėja – išgirdus apie uogų naudą, nereikėtų pulti jų valgyti be saiko.
„Tikrai užtenka 1 stiklinės šilauogių per dieną. Jas galima valgyti kasdien, tačiau turėtų suklusti žmonės, vartojantys kraują skystinančius vaistus. Kadangi šilauogėse nemažai vitamino K, patekęs į organizmą jis gali sutrikdyti kraujo krešumą. Tokiu atveju per dieną pakaktų suvalgyti pusę stiklinės šilauogių“, – sako dr. R. Stukas.
Organizmui kenksmingų medžiagų šilauogėse nėra, uogos nepasižymi ir ypatingais alergenais. Visgi dalis žmonių kai kurioms uogose esančioms medžiagoms gali būti alergiški. Anot mokslininko, jeigu suvalgius šilauogių ima niežėti lūpos, burnos gleivinė, parausta akys ar pasireiškia kitokie simptomai, tokiu atveju uogų reikėtų atsisakyti.
Ar pagrįstai lyginamos su mėlynėmis?
Šilauogės neretai lyginamos su mėlynėmis – jos panašios ir forma, ir spalva. Panaši ir šių uogų sudėtis, teigia dr. R. Stukas. „Ir mėlynių, ir šilauogių flavonoidai yra panašūs. Visgi moksliniai tyrimai rodo, kad šilauogių biologinis antioksidacinis aktyvumas kai kuriais atvejais yra netgi didesnis“, – nurodo profesorius.
Ko gero, daugiau privalumų už mėlynes šilauogės turi ne tik dėl šios savybės, bet ir dėl paprasčiausių vartojimo ypatybių, svarsto mokslininkas. „Jei nusišypsosime suvalgę šilauogių, mūsų šypsena bus tokia pati, o jei šypsosimės paskanavę mėlynių, ji jau bus truputį kitokia. Žinoma, jeigu uogas valgome namie, tai netrukdo, tačiau apskritai šilauogės turi privalumą, kad, priešingai nei mėlynės, nedažo nei dantų, nei burnos gleivinės“, – sako dr. R. Stukas.
