Gyvenimas

2021.03.03 10:13

Pasaulinė laukinės gamtos diena: kaip galime prisidėti prie gamtos išsaugojimo

LRT.lt2021.03.03 10:13

Atsisakius savo mėgstamiausio šokolado, galima ženkliai prisidėti prie laukinės gamtos bei joje gyvenančių gyvūnų gerovės saugojimo – gamtoje per pastaruosius 5 dešimtmečius nustatytas spartus gyvūnų bei laukinės gamtos nykimas. Puiki proga apie tai susimąstyti – Kovo 3 d. – Pasaulinė laukinės gamtos diena.

Neatsakingas žmonių vartotojiškumas, godumas bei industrializacijos skatinamos komercinės veiklos – pagrindiniai veiksniai, sukėlę biologinės įvairovės krizę. Mokslininkai nerimauja, kad per ateinančius dešimtmečius galime prarasti šimtus tūkstančių gyvūnų rūšių, rašoma organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ pranešime žiniasklaidai.

Galbūt sunku patikėti, tačiau gamta bei gyvūnai žmonių kasdienybėje yra žalojami kur kas dažniau nei atrodo. Atsisakymas savo mėgstamiausio šokolado, gali ženkliai prisidėti prie laukinės gamtos bei joje gyvenančių gyvūnų gerovės saugojimo. Pasaulyje gyvena beveik 8 milijardai žmonių, jei bent trečdalis stropiau prisidėtų prie gamtos puoselėjimo, tuomet didelė dalis gyvūnijos atitoltų nuo išnykimo slenksčio.

Naudinga susipažinti bei pasverti dažniausius veiksnius, kurie žmonių kasdienybėje kelia pavojų laukinei gamtai bei jos gyventojams.

Plastiko naudojimas. Apsipirkdamas parduotuvėje dažnas net nesusimąstęs griebia plastikinį maišelį ir sekančią minutę jį meta į šiukšlinę. Remiantis moksliniais tyrimais, neatsakingas disponavimas plastikiniais maišeliais sudaro net 70 proc. namų ūkyje sukaupiamų šiukšlių, kurios atsidūrusios laukinėje gamtoje atneša didelio masto žalą. Žinoma, plastikas egzistuoja visur, tad visiškai jo išvengti ar atsisakyti tampa rimtu iššūkiu. Tačiau vos keletą kartų atsisakę įsigyti tą patį maišelį, gamtai padarysite nemenką paslaugą.

Plastikas patenka į gamtą ne vien per neatsakingą maišelių vartojimą. Prausiant veidą su prausikliu, kuris turi plastikinių mikrogranulių, visiškai nesusimąstoma, kad šios keliaudamos nutekamaisiais vamzdžiais patenka į vandens gyventojų organizmus. Stengiantis išsaugoti gamtą, derėtų vengti produktų savo sudėtyje turinčių plastiko elementų. Anksčiau ar vėliau, žuvys atsiduria ant pietų stalo, tad plastikas galiausiai patenka ir į žmogaus organizmą.

Tingėjimas rūšiuoti. Atliekų rūšiavimas – su plastiku glaudžiai susijusi tema. Šiukšlių rūšiavimas daugeliui gali pasirodyti kaip laiko švaistymas, tačiau tai ypač reikšminga siekiant tausoti gamtą bei gelbstint gyvūnus. Pavyzdžiui, telefonai ir kompiuteriai yra gaminami iš mineralų, kurie yra išgaunami iš Afrikoje gyvenančių beždžionių bei gorilų buveinių. Šie mineralai gali būti perdirbami bei panaudojami naujų įrenginių gamybai, o nerūšiuojant, į aplinką skleidžia ypač nuodingus chemikalus, nuodijančius gamtą bei gyvūnus.

Šiukšlės kelia grėsmę gyvūnų gyvybėms – ko gero, daugumai teko matyti internete plačiai paplitusius vaizdo įrašus su lapėmis bei lokiais, įstrigusiais į stiklainius, vėžlius, springstančius plastikiniais maišeliais ir kitas panašias situacijas. Tad vertėtų atminti, kad po kiekvienos iškylos gamtoje būtina deramai susitvarkyti ir nepalikti šiukšlių.

Neatsakingas vartojimas. Palmių aliejus yra plačiai naudojamas begalėje produktų: duonoje, sausainiuose, šampūne, muile, šokolade. Dėl to yra sparčiai kertami atogrąžų miškai, kurie suteikia namus daugybei gyvūnų rūšių. Miškai – ypatingai svarbi ekosistemos grandis, tai pagrindinis deguonies, kuriuo kvėpuojame, gamintojas. Skaitant informacines etiketes bei atsisakant produktų, kuriuose yra palmių aliejaus, galima ženkliai prisidėti prie gamtos gerovės.

Neatsakingas vartojimas ir vartotojiškumas ypač pasireiškia įsigyjant nereikalingas prekes. Daugelis prekių yra pagaminama gyvūnų gyvybių bei gamtos sąskaita. Apsipirkinėjant populiariose internetinėse parduotuvėse ar gyvai, derėtų įsivertinti, ar prekė išties reikalinga. Atsisakydami nereikalingų prekių sumažinsite jų paklausą bei padėsite mažinti tokias veiklas kaip nelegalus prekiavimas gyvūnais komerciniais tikslais.

Popieriaus vartojimas. Ko gero, daugelyje namų ūkių pasitaiko galybė nereikalingų sąskaitų-faktūrų. Darbe bei mokykloje gausiai naudojame popierių, kurio gamyba skaudžiai atsiliepia miškams. Medžiai – žaliava, iš kurios gaminamas popierius. Aplinkinių skatinimas persikelti į elektronines platformas, taip stengiantis sumažinti neatsakingą popieriaus vartojimą – teigiamas žingsnis saugant miškus bei išlaikant gyvūnų buveines.

Neatsakingas vandens naudojimas. Jei mėgstama ilgiau pastoviniuoti duše ar patingima užsukti kraną besivalant dantis, prisidedama prie gyvūnų buveinių griovimo. Sutrumpinus rytinį stovėjimą po dušu, ilguoju laikotarpiu galima sutaupyti išties nemažai vandens bei smarkiai prisidėti prie gamtos gerovės.

Nesuvalgyti maisto likučiai. Remiantis Visuomenės sveikatos biuro (toliau – VSB) duomenimis, lietuviai išmeta net trečdalį nesuvalgyto maisto. Gaminant maisto produktus yra naudojami gyvūnijos bei gamtos resursai. Išmetus gerą maistą, šis laikui bėgant gamtai sukelia taršos efektą, tad padaroma dviguba žala. Užuot išmetus, nesuvartotam maistui derėtų surasti alternatyvą. Pavyzdžiui, maistą galima paaukoti benamiams ar „Maisto bankui“. VSB skatina edukuoti aplinkinius bei šeimos narius apie sąmoningą maisto vartojimą.

Šiltnamio efektas. Globalinis atšilimas – vienas pagrindinių veiksnių, keliančių gyvūnijai didžiausią pavojų. Prie šio katastrofiško proceso kasdien yra prisidedama nevalingai, to nesuvokiant ar nesureikšminant. Kasdieninis automobilių eksploatavimas, nors kelionės tikslą galima pasiekti pėsčiomis, dviračiu arba viešuoju transportu. Cigarečių rūkymas, kuris ne vien prisideda prie šiltnamio efekto, bet taip pat kenkia sveikatai. Tai vieni populiariausių būdų, kuomet sparčiai šildome savo planetą.

Remiantis Purdue universiteto duomenimis, net 30 proc. išmetamųjų dujų atsiranda gaminant elektrą bei deginant iškastinį kurą. Vertėtų propaguoti atsakingą elektros energijos vartojimą namuose, nenaudojamus įrenginius išjungti iš elektros lizdo. Dėl šiltnamio efekto kasmet sparčiai didėja temperatūra, dėl ko vėl pažeidžiamos gyvūnų buveinės, įvairios rūšys nyksta arba atsiduria prie išnykimo ribos. Taigi, dažniau renkantis ekologišką transportą bei gyvenimo stilių yra tausojama ne tik sveikata, tačiau ir visus supanti gamta.

Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) dėka, Pasaulinė laukinės gamtos diena pradėta švęsti 2013 metais. Šventės metu skatinama tapti ekologiškesniais gyventojais, siekiama edukuoti visuomenę, jog gamta yra trapi, reikalaujanti apsaugos, puoselėjimo bei glaudžiai susijusi su visa žmonija.

JTGA ir „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nori paskatinti visuomenę būti atsakingesniais gamtos bei gyvūnų atžvilgiu. Skatina prisijungti prie kasmetinių švaros, medelių sodinimo akcijų, kurios yra organizuojamos įvairių savivaldybių. Vos keletas pokyčių kasdienybėje gali padaryti didelę įtaką gamtos gerovei. Norint kažką pakeisti – svarbu veikti vieningai, artimųjų ir draugų rato paskatinimas bei edukavimas gali smarkiai prisidėti prie gamtos spalvų išsaugojimo.

Informaciją parengė Arnas Mackonis.