Gyvenimas

2020.10.28 22:00

Persirengimo kambariai, parduotuvės, viešasis transportas – rizikingos vietos užsikrėsti COVID-19

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.10.28 22:00

Viena – sportuoti sporto salėje, kuri didelė ir gerai ventiliuojama, visai kas kita – užsibūti mažame persirengimo kambaryje, kuriame žmonės nusiima kaukes ir po treniruotės sušilę giliai kvėpuoja. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ epidemiologė Rolanda Lingienė pasidalijo patarimais, kaip sumažinti riziką užsikrėsti COVID-19 vietose, kuriose užsikrėsti rizika didelė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė R. Lingienė pažymi, kad naujasis koronavirusas – rimtas priešas, o priežasčių nedaugėti atvejų nėra.

„Gyvename taip, tarsi viruso nebūtų. Per karantiną tikrai buvome labai solidarūs, susikaupę, atsakingi. Vasarą visi išvykome į savo sodybas, prie jūros, išėjome į lauką. Viruso atvejų skaičius labai sumažėjo ir atrodė, kad ir toliau galime tęsti tokį patį gyvenimą.

Deja, šis virusas, kaip ir kiti panašūs virusai, turi tam tikrų savybių, dėl kurių rudenį pradeda greičiau plisti. Oras atvėso, ultravioletiniai spinduliai nebe tokie kaip vasarą, sugrįžome į patalpas, o patalpose sausa. Taigi rizika labai stipriai išaugo“, – kalba ji.

Tikriausiai retai susimąstote, kiek kartų per dieną paliečiate įvairius paviršius ir kiek skirtingų mikrobų patenka ant jūsų kūno, bet prasidėjusi COVID-19 pandemija daugeliui atvėrė akis. Ar žinote, kuriose vietose COVID-19 infekciją galima pasigauti žymiai greičiau? Ši informacija svarbi ir gali nustebinti.

Tualetai, bankomatai, pirkinių krepšiai: ištyrė, kur dažniausiai tūno COVID-19

Vietos, kuriose galite užsikrėsti COVID-19

1. Viešieji tualetai

Didesnė rizika užsikrėsti COVID-19 viešuosiuose tualetuose. Vis dėlto R. Lingienė perspėja, kad tuose viešuosiuose tualetuose, kurie valomi nesilaikant higienos taisyklių, galima užsikrėsti ir kitomis ligomis, pavyzdžiui, žarnyno.

Vieno tyrimo metu buvo įrodyta, kad koronavirusas ant nerūdijančio plieno paviršių išsilaiko iki 72 valandų. Pagalvokite, kiek žmonių per tiek laiko pasinaudoja bankomatais.

„Reikia pasakyti, kad nėra pakankamai mokslinių duomenų, jog tualetuose ypač didelė rizika užsikrėsti COVID-19. Rizika vertinama kaip maža, bet, aišku, turime vengti bet kokios rizikos“, – teigia pašnekovė.

Kaip naudojimasis tualetu susijęs su viruso plitimu? Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus A. Unikausko, nuleidus tualeto vandenį visada į viršų pakyla aerozolio „debesėlis“. Jis gali pakilti daugiau nei metrą. Taip oro lašeliai pasklida patalpoje.

„Kai išsituštinę nuleidžiate vandenį, jūs tarsi sukuriate mikrobų „debesį“, kuris pakyla į viršų. Šie oro lašeliai gali ilgai tvyroti ore, todėl juos gali lengvai įkvėpti net ir kitas asmuo naudodamasis tuo pačiu tualetu. Be to, jie gali nusėsti ant paviršių, kuriuos jūs po to liečiate“, – pasakoja laidos vedėjas.

Atlikta daugybė su COVID-19 plitimu susijusių tyrimų ir yra klausimų, į kuriuos atsakyti sunku, bet jau žinoma, kad trečdaliui sergančiųjų COVID-19 infekcija pasireiškia viduriavimas. Mokslininkai iš išmatų išskyrė koronavirusą. Taip pat kinų mokslininkai nustatė, kad virusas sklando blogai ventiliuojamose patalpose. Kita vertus, nėra žinoma, ar žmonės tokiu būdu užsikrečia. Kol kas duomenų apie tai nėra.

Visgi viruso buvo rasta ir ant tualetuose esančių veidrodžių bei durų, o įdomiausia dalis – viruso buvo rasta net ant rankų džiovintuvo. „Patarčiau naudotis, jeigu yra, popieriniais rankšluosčiais, nes džiovintuvas tiesiog sumaišo orą ir jis greičiau gali patekti į kvėpavimo takus“, – pabrėžia R. Lingienė.

Ji priduria, kad viešose vietose, kur yra viešieji tualetai, privalu būti su kaukėmis – jų nusiimti negalima. Svarbi ir rankų higiena – taip rizika užsikrėsti sumažėja.

2. Bankomatų mygtukai

„Vieno tyrimo metu buvo įrodyta, kad koronavirusas ant nerūdijančio plieno paviršių išsilaiko iki 72 valandų. Pagalvokite, kiek žmonių per tiek laiko pasinaudoja bankomatais“, – sako A. Unikauskas.

Tad rizika užsikrėsti liečiant bankomatų mygtukus tikrai didelė. Pažymėtina ir tai, kad paprastai bankomatai būna uždarose patalpose, tad patartina naudotis tais bankomatais, kurie yra lauke – vėjas išsklaido viruso koncentraciją. Vis dėlto, jei galimybės pasinaudoti bankomatu lauke nėra, R. Lingienė turi keletą patarimų, kaip sumažinti riziką užsikrėsti pačiam ar užkrėsti kitus COVID-19.

„Jeigu neturime vienkartinių pirštinių, ką patartume nešiotis, reikia turėti dezinfekcinio skysčio. Prieš surenkant kodą reikia dezinfekuoti rankas, nes dabar mes, epidemiologai, laikome, kad kiekvienas turėtume galvoti, jog galime būti užsikrėtę, ypač jauni žmonės, kurie nejaučia simptomų. Surinkus kodą, pasiėmus pinigėlius ir juos įsidėjus ar atlikus mokėjimą vėl reikia dezinfekuoti rankas. Tai visiškai pakeičia rankų plovimą“, – tikina ji.

Po treniruočių žmonės nusiima kaukes, yra sušilę ir kvėpuoja dažniau, o dažnas gilesnis kvėpavimas padidina viruso sklaidą, tas jau aiškiai įrodyta.

3. Prekių vežimėliai, kiti paviršiai parduotuvėse, produktai

Parduotuvėse pavojus tyko įvairiose netikėtose vietose. „Kas mane nustebino labiausiai, kad koronavirusas gali laikytis ant vertikalių paviršių: spintelių su bandelėmis, šaldiklių durelių, rankenų“, – kalba A. Unikauskas.

Jeigu žmogus yra užsikrėtęs COVID-19, buvo be pirštinių, lietė paviršius, o paskui juos palietėme mes, galiausiai neplautomis rankomis lietėme savo veidą, rizika užsikrėsti tikrai didelė, perspėja epidemiologė. Ji atkreipia dėmesį ir į dar vieną žmonių įprotį parduotuvėse čiupinėti vaisius, daržoves – to dabar nereikėtų daryti, ypač nerekomenduotina liesti tokių produktų, kurių negalima nuplauti.

„Į prekybos centrus reikėtų eiti ne pasivaikščioti, ne su draugais susitikti. Gyvenant naujoje realybėje reikėtų į juos eiti kuo rečiau, pasidaryti pirkinių sąrašą, susipirkti daugiau negendančių produktų ir nueiti kartą per savaitę ar du, bet ne kiekvieną dieną, kaip buvome įpratę.

Antra, visada eikite su kaukėmis, turėkite dezinfekcinio skysčio, nelieskite produktų ar bent turėkite pirštines. Tai be galo svarbu. Pasinaudoję vežimėliu dezinfekuokite rankas, eidami į parduotuvę taip pat dezinfekuokite“, – patarimais dalijasi R. Lingienė.

4. Persirengimo kambariai

Viešuose persirengimo kambariuose sporto klubuose, šokių studijose neišvengiamai susirenka daug žmonių, o erdvės ribotos.

„Sporto klubai paskutiniu metu iš tiesų žiūri atsakingai: į grupes surenka gana nedaug žmonių, sporto salės didelės, bet pasibaigus grupinėms treniruotėms ir susirinkus į rūbinę išeina taip, kad apie jokius du metrus kalbos nėra. Po treniruočių žmonės nusiima kaukes, yra sušilę ir kvėpuoja dažniau, o dažnas gilesnis kvėpavimas padidina viruso sklaidą, tas jau aiškiai įrodyta.

Protrūkių sporto klubuose turime nemažai. Viena iš pagrindinių rizikingiausių vietų – būtent sporto klubų persirengimo kambariai. Apie tai aiškiai šneka tarptautinės sveikatos organizacijos, kad ten yra rizikinga. Atlikta ir daug mokslinių tyrimų – tai abejonės nekelia.

Sporto klubo persirengimo kambarys yra daug rizikingesnė vieta nei pati sporto salė, kuri yra didelė ir gerai ventiliuojama“, – situaciją aptaria Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė.

Niekur neikite, jeigu jaučiate bent vieną viršutinių kvėpavimų takų infekcijos požymį. Jei vykstate sportuoti, atvykite jau apsirengę sportinę aprangą – persirengimo kambaryje pasikeiskite tik batelius, kad jame prabūtas laikas būtų kuo trumpesnis.

„Darykite viską, kad būtumėte kuo trumpiau. Jeigu grupė baigė treniruotę, šiek tiek palaukite koridoriuje, nebėkite iš karto. Kaip galite ilgiau dėvėkite kaukę“, – sako laidos viešnia.

5. Viešasis transportas

Viešajame transporte žmonės dažniausiai nesilaiko atstumų ir liečia paviršius be pirštinių. Nors viešasis transportas dezinfekuojamas dažnai, pasak R. Lingienės, vienas neatsakingas poelgis gali atnešti didelę žalą.

„Prieš lipdami į autobusą dezinfekuokite rankas, trinkite jas vieną į kitą, kol bus sausos – nesidėkite kaukės šlapiomis rankomis. Susitvarkykite, kad kaukė apgaubtų skruostus. Įlipę į viešąjį transportą atsisėskite ar atsistokite nuošaliau kitų, jeigu įmanoma, nelieskite paviršių. Labai rekomenduočiau naudoti pirštines. Išlipę iš viešojo transporto vėlgi dezinfekuokite rankas, kaukę galite naudoti toliau, žiūrint, kur einate“, – pataria epidemiologė.

Plačiau – spalio 26 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Taip pat skaitykite

Tualetai, bankomatai, pirkinių krepšiai: ištyrė, kur dažniausiai tūno COVID-19